Specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos kovos su koronavirusu atstovas Davidas Nabarro pareiškė, kad gyvenimas žmonijai, tikėtina, niekada nebebus toks pats, kaip iki Covid-19 pandemijos.
Naujoji realybė su virusu
Žmonijai teks priprasti prie naujos realybės, BBC tvirtino D. Nabarro. Anot eksperto, virusas Covid-19 taps nuolatine grėsme, su kuria turėsime išmokti susigyventi.
„Mes pakeisime savo elgseną, kad sumažintume su tuo susijusias grėsmes, – mano D. Nabarro. – Mes žinome, kad kai kuriose vietose tai padaryti bus itin sunku. Tačiau mes išmoksime ir ilsėtis, ir dirbti, ir bendrauti, ir leisti laiką su artimaisiais. Faktiškai tai taps mūsų gyvenimo dalimi“.
PSO skaičiavimais, situacija bus panaši į ŽIV – mokslininkai suras naujų terapijos būdų, tačiau pats virusas niekur nedings. Visiškai sukontroliuoti koronaviruso plėtrą žmonijai prireiks ne mažiau nei 5 metų.
Europos vaistinių preparatų agentūros teigimu, net ir pačiais optimistiškiausiais skaičiavimais, vakcina nuo koronaviruso atsiras maždaug po metų. Agentūros vadovas Marco Cavaleri skeptiškai vertina pareiškimus, kad tokio vaistinio preparato kūrimas gali būti sėkmingai užbaigtas jau šių metų rugsėjį.
D. Nabarro sutinka, kad net ir pasirodžius vakcinai, praeis gana daug laiko, kol pasaulis galės pajusti teigiamus jos poveikio rezultatus. Tačiau jis kalba apie dar ilgesnį periodą. „Reikia užtikrinti visų Žemės gyventojų vakcinaciją, o tai yra milžiniškas projektas. Todėl noriu pasakyti visiems – ruoškitės, kad vakcina atsiras kažkur po dviejų su puse metų“, – mano JT atstovas.
„Koronavirusas liks su mumis visam laikui“
Siekiant sukontroliuoti koronaviruso plitimą pasaulyje prireiks penkerių metų. Tokia prognozę „Financial Times“ organizuotoje konferencijoje pateikė kita ekspertė, Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Soumya Swaminathan.
„Aš sakyčiau, kad po 4-5 metų mes turėsime kontrolės perspektyvą“, – pareiškė ji. Konkretus terminas priklauso nuo daugybės faktorių – ar virusas mutuos, kuomet bus sukurta efektyvi vakcina, o taip pat nuo to, kaip griežtai ir ilgai bus taikomas karantinas įvairiose šalyse.
Anot S. Swaminathan, su vakcina yra siejamos didžiausios viltys, tačiau jos efektyvumas, saugumo ir vartojimo problemos taip pat turi daug rizikos faktorių. Problemų sukels ir masinė tokios vakcinos gamyba, ir jos transportavimas, pridūrė ji.
PSO ypatingųjų situacijų programos vadovas Mike’as Ryanas taip pat tvirtino, kad virusas gali pasilikti su mumis visam laikui. „ŽIV niekur nedingo. Mes su tuo gyvename, mes suradome terapijos ir prevencijos būdų, žmonės jau ne taip bijo, kaip anksčiau, ir daugelis užsikrėtusiųjų ŽIV nugyvena ilgą ir laimingą gyvenimą“, – pareiškė jis.
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, visame pasaulyje koronavirusu susirgo jau beveik 5 mln. žmonių, mirusiųjų skaičius artėja link 300 tūkst.
