Šis vėžys ilgus metus nerodo ženklų: gydytojas įvardijo 4 būdus, kas padės sumažinti riziką

Storosios žarnos vėžys yra viena iš trijų dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje bei antra pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Itin agresyvus vėžys Adėlei smogė kaip žaibas iš giedro dangaus: šiandien turi 1 prašymą

Klastingą vėžį lietuviui išdavė vos vienas simptomas: „Apėmė neigimas, atrodė, kad to negali būti“

Dega pavojaus signalą dėl jaunėjančio vėžio: štai kokie simptomai – „raudonos vėliavėlės“

+3

„Praėjęs mėnuo buvo šio vėžio žinomumo mėnuo. Nors ir stengėmės tą mėnesį daugiau apie tai kalbėti, visgi tos informacijos tikrai nėra daug. 

Tai nėra „patogi“ liga – tai nėra rožiniai kaspinėliai, „ūsų bėgimai“ ar maratonai. Niekam nėra patogu apie ją kalbėti, todėl ir renginių kažkaip yra mažiau“, – šią savaitę surengtoje konferencijoje konstatavo Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.

Storosios žarnos vėžys nėra lemtis

Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius Valdas Pečeliūnas priminė, kad Lietuvoje per metus storosios žarnos vėžiu suserga apie 1 700 žmonių. Iš viso šalyje su šia liga gyvena apie 6 000 asmenų, o kasmet miršta apie 900. Šiuos skaičius gydytojas palygino su įvykiais keliuose. 

„Kasmet Lietuvoje avarijose sužalojama apie 3 000 žmonių, o žūsta – 120. Jeigu pagalvotume, kiek daug kalbame apie eismo saugumą ir taisykles, kiek investuojame į infrastruktūrą, kad užtikrintume saugumą ir kuo mažiau žmonių nukentėtų per autoįvykius. 

Jokiu būdu tam neprieštarauju – tai labai reikalingos investicijos. Tačiau Lietuvoje nuo storosios žarnos vėžio miršta septynis kartus daugiau žmonių nei žūsta autoįvykiuose.

Jei palygintume, kiek dėmesio skiriame šioms dviem problemoms, suprastume, kad tai nesulyginami dalykai. Kas yra sulyginami dalykai? Autoįvykių galima išvengti, o storosios žarnos vėžys irgi nėra kažkokia lemtis“, – pabrėžė NVC vadovas.

4 žingsniai, kurie saugo nuo storosios žarnos vėžio

Pasak jo, yra keturi esminiai dalykai, kurie leistų sumažinti storosios žarnos vėžio riziką. Pirmas jų – ankstyvosios patikros programa. 

„Ši programa nesumažina paties vėžio tikimybės, bet padeda jį aptikti anksti. Nustačius pirmą ar antrą stadiją, išgyvenamumas praktiškai nesiskiria nuo žmonių, nesergančių storosios žarnos vėžiu. Šiuo atveju ankstyva diagnostika savo galia pralenkia bet kokį gydymo metodą“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.

Antras dalykas, kurį primygtinai patarė gydytojas – pakankamas fizinis aktyvumas. „Vienas tyrimas parodė, kad susirgusiems storosios žarnos vėžiu, kuriems po diagnozės buvo skirta reabilitacijos programa su padidintu fiziniu aktyvumu, ligos recidyvo rizika sumažėjo beveik trečdaliu. Aktyvus judėjimas ar sportas, tai yra apie 2,5 valandos per savaitę gerokai sumažina šio vėžio išsivystymo riziką.

Trečias dalykas – rūkymas ir alkoholis. Didesnis alkoholio vartojimas tiesiogiai susijęs su didesne storosios žarnos vėžio rizika. Rūkymas taip pat sukelia ne vien plaučių, bet ir storosios žarnos vėžį“, – vardijo gydytojas.

„Žmonės, gimę po 1960 metų, jauni suserga žymiai dažniau nei anksčiau“, – sakė V. Pečeliūnas. 

Pasak jo, ketvirtas, labai svarbus, didžiulę įtaką darantis veiksnys – mityba. „Rekomenduojame kiek įmanoma labiau mažinti ultra perdirbto maisto kiekį racione. Raudona mėsa, perdirbti mėsos gaminiai, saldūs gėrimai – tai dalykai, kurie reikšmingai padidina susirgimo riziką“, – kalbėjo V. Pečeliūnas. 

Pasak jo, gyvensenos įpročiai – pasikeitusi mityba ir mažesnis judėjimas – atspindi ir tai, kad šiuo metu stipriai daugėja jaunų žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu: „Žmonės, gimę po 1960 metų, jauni suserga žymiai dažniau nei anksčiau. (...) Todėl dar kartą pabrėžiu – reikia tikrintis. Anksti nustačius vėžį, išgyvenamumas yra toks pat kaip ir kitų žmonių.“

Mitas, kad jau reikia jausti simptomus

A. Dulskas pridūrė, kad storosios žarnos vėžys viena „dėkingiausių“ onkologinių ligų, kuriai taikoma prevencinė profilaktikos programa, ir kurios galima išvengti.

„Liga progresuoja nuo penkių iki dešimties metų. Žinome, kad dažniausiai vėžys atsiranda iš polipo – gerybinės ataugėlės, kurią kolonoskopijos metu galima lengvai pašalinti. Taip galime pagydyti pacientą ir jis neateina iki operacijos“, – sakė jis. 

Gydytojas pabrėžė, kad patikra prasideda nuo visiškai neskausmingo dalyko – paprasto slapto kraujo testo atlikimo. Jį reikėtų padaryti kartą į dvejus metus:

„Jį galima atlikti namuose ir nunešti įvertinti gydytojui. Dar vienas mitas, dėl ko žmonės dažnai nesitikrina, jie galvoja: „Jeigu neturiu simptomų, vadinasi, neturiu ligos“.

Iš tikrųjų jeigu jau atsiranda simptomai, dažnai kalbame apie antrą, trečią, galbūt retais atvejais ir apie ketvirtą ligos stadiją. Jei pirmos stadijos vėžys yra visiškai išgydomas, ketvirtos stadijos atveju jau galime kalbėti tiktai apie brangius inovatyvius gydymo metodus, sisteminį gydymą. (...) 

Patikros programa yra gerokai pigesnė, (... ) tikrai kviečiu, ir artimuosius paraginkite nueiti pasitikrinti. Jeigu šeimos gydytojas nekvietė, patys rodykite iniciatyvą“, – kalbėjo chirurgas. 

Pasak jo, dar vienas mitas – kad iki 50-ies metų negalima susirgti storosios žarnos vėžiu. Gydytojas pabrėžė, kad liga jaunėja, todėl tokie dvi–keturias savaites užsitęsiantys simptomai kaip kraujavimas iš išeinamosios angos, tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas turėtų būti vertinami rimtai.

Tik kalbėjimas normalizuoja temą

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva antrino, kad žarnyno tyrimas daug pacientų kelia didelę baimę. 

„Jau vien tai, kad reikia pasiruošti, tyrimas tikrai skausmingas, nors dabar turime visas galimybes tą daryti su nejautra. Pacientas yra primigdomas, procedūra trunka gana trumpai – iki 20 minučių. Jei gydytojas randa polipą ar kitą darinį, kurį reikia pašalinti, tą iškart ir padaro“, – pastebėjo ji.

„Nėra geresnio laiko užsiregistruoti patikrai ar pas šeimos gydytoją nei šiandien“, – sakė N. Čiakienė.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog amžių amžius išmatos asocijuojasi su tuo, kas nešvaru ir nepatogu.

„Tai yra tarptautinė problema – žmonėms nemalonu, tai sukelia tam tikrą atmetimo reakciją. Būtent todėl labai svarbu apie tai kalbėti daugiau, nes taip šis klausimas normalizuojamas“, – sakė ji.

Atidėlioja ir bijo neigiamo atsakymo

Pasak pacientų atstovės, kita dažna problema – žmonės dažnai atidėlioja. „Galvoja: „Užsiregistruosiu, kai bus patogu“, nes emociškai tai nėra smagu. Atrodo, kad geriau ne dabar, o kada nors vėliau. Tačiau tas tinkamas laikas taip ir neateina. Mūsų iniciatyvos tikslas – paraginti nesakyti „po to“, o registruotis dabar. 

Nėra geresnio laiko užsiregistruoti patikrai ar pas šeimos gydytoją nei šiandien. (...) Svarbiausia – neatidėlioti ir nesakyti, kad pasitikrinsite po mėnesio, po atostogų ar po pusmečio. Laikas bėga greitai, o tas „vėliau“ dažnai taip ir neateina“, – komentavo N. Čiakienė.

Pasak jos, žmonės dažnai ne tik galvoja, kad „tai ne apie juos“, bet ir jau nuėję atlikti tyrimus bijo atsakymo: „Didelė dalis žmonių taip bando save „apsaugoti“ nuo galimų gyvenimo pokyčių. Tačiau šioje vietoje labai svarbu kartoti: jei liga jau yra, geriau apie ją sužinoti anksčiau nei vėliau. Nors tai akivaizdi tiesa, apie ją reikia kalbėti nuolatos.“

N. Čiakienė pabrėžė, kad net jei simptomai kitą kartą atrodo nekalti, reikia nepamiršti, kad liga yra labai klastinga. „Kitą kartą geriau padidintas jautrumas ir budrumas, negu per vėlai nustatyta diagnozė.“