valdas pečeliūnas

Klinikiniai tyrimai onkologijoje šiandien yra ne paskutinė paciento viltis, o viena iš galimybių gauti naujausią gydymą dar prieš jam tampant įprastos medicinos dalimi. Vis dėlto pacientų baimė dalyvauti tyrimuose išlieka. Specialistai sako, kad ją dažnai lemia informacijos ir pasitikėjimo trūkumas.

Nors vėžio diagnozė dažnam žmogui atrodo kaip baisiausia galima liga, kartu neretai kausto baimė dėl jo pasitikrinti. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, tačiau gydytojai griebiasi už galvų – vis dar nemažai atvejų jis nustatomas jau užleistas, nors aptiktas ankstyvose stadijose garantuoja veik 100 proc. išgyvenamumą. Turbūt retas nėra girdėjęs apie jau ne vieną dešimtmetį Lietuvoje vykdomas profilaktines vėžio patikros programas.

Nors virškinamojo trakto onkologiniais susirgimais žmonės serga kone dažniausiai, medikai konstatuoja, kad šiandien ši tema vis dar laikoma nepatogia. Tačiau gėda kalbėti garsiai ir delsimas kreiptis pagalbos gali kainuoti brangiai – gyvybę.   Storosios žarnos vėžys yra viena iš trijų dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje bei antra pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis. „Praėjęs mėnuo buvo šio vėžio žinomumo mėnuo.

Nors burnos vėžys Lietuvoje nėra tiek masiškai paplitęs, daugeliu atveju jis nustatomas gerokai pažengęs. Nepaisant to, kad šį vėžį paprastai galima aptikti tiesiog plika akimi, odontologai apgailestauja, kad burnos sveikata Lietuvoje vis dar apskritai yra apleista sritis. Lietuvoje I stadijos burnos vėžio penkerių metų išgyvenamumas viršija 95 proc., kai IV stadijos – nesiekia 20 proc. Konstatuojama, kad net ir įtariant vėžį pacientai vis dar per ilgai klaidžioja sistemoje.

Nors vėžys daugeliui dar skamba kaip baisi diagnozė ir liga išties pasiglemžia daug gyvybių, gydytojai džiaugiasi, kad situacija yra reikšmingai pagerėjusi. Nepaisant to, kad gyvenančių su vėžiu žmonių skaičiai auga, vaistų ir galimybių jiems padėti daugėja. Vasario 4-ąją minint Pasaulinę vėžio žinomumo dieną specialistai konstatuoja, kad šiandien Lietuvoje sparčiai judama to link, kad tiek vėžį pavyktų nustatyti kuo anksčiau, tiek jo gydymas būtų kuo labiau pritaikytas konkrečiam pacientui.

Daugiau nei 24 tūkst. vyrų – tiek Lietuvoje šiuo metu serga prostatos vėžiu. Kasmet diagnozuojama 2 tūkst. naujų ligos atvejų, o miršta 500–600 žmonių. Medikai šiandien bando prisibelsti į kiekvienos šeimos duris – pasitikrinti laiku nieko nekainuoja, o išlošti gyvenimą gali pavykti.  Vyrai Lietuvoje vidutiniškai gyvena aštuoneriais metais trumpiau, viena to priežasčių – ir vėlyvai nustatomi susirgimai.

Vasario pradžioje minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną Europos Komisija paskelbė naujausius visų valstybių narių, Norvegijos ir Islandijos kovos su vėžiu duomenis. Pasak EK atstovų, Europoje kiekvieną minutę 5 žmonės išgirsta vėžio diagnozę ir du žmonės miršta nuo vėžio. 2020 m. Europos Sąjungos valstybėse su vėžio diagnoze gyveno apie 22 milijonai žmonių. Per pastaruosius dešimt metų šis skaičius didėjo 24 proc., kartu didėjo vėžio našta ES sveikatos sistemai ir ekonomikai.

Nacionaliniame vėžio institute įdiegta moderni transporto pravažiavimo kontrolės sistema „STOP and GO“. Į NVI teritoriją bus įleidžiami visi automobiliai be apribojimų, tačiau paciento išlaipinimui ir automobilio išvažiavimui iš teritorijos bus skiriama 15 minučių. Naująją sistemą jau įvertino pacientų organizacijos.

Spalį, krūties vėžio žinomumo mėnesį, gydytojai pradeda aiškia žinute – jei norime, kad kuo mažiau moterų pasiglemžtų ši grėsminga liga, paprasčiausiai tereikia pasitikrinti. Deja, dėl krūties vėžio pasitikrina mažiau nei pusė tikslinei amžiaus grupei priklausančių moterų. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ir viena iš pagrindinių mirties priežasčių nuo piktybinių navikų Lietuvoje. Ja kasmet naujai suserga apie 1700 moterų, o miršta – beveik pusė tūkstančio.

Nesibaigiančios, mėnesiais ir net metais išsitęsiančios eilės pas gydytojus – įsišaknijęs sopulys sveikatos sistemoje. Kol pacientai kenčia, o medikai vos spėja suktis, valdžia sakosi ėmusis veiksmingo būdo joms sumažinti – išskirtos prioritetinės specialybės, tad reikalingiausi gydytojai galės suteikti daugiau paslaugų. Apie planą suvaldyti eiles sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė dar praėjusių metų pradžioje.

Prognozės skamba negailestingai – su vėžio diagnoze gyvenančių žmonių nuolat daugėja, o apskritai onkologine liga per gyvenimą susirgs kas antras. Mokslininkai tvirtina, kad medicina stipriai žengia į priekį, vis tik kai kuriuos vėžys numarina per kelias savaites, o padėti niekuo negalima. Sergančiųjų vėžiu mastas Lietuvoje kaip ir kitose šalyse auga ir, teigiama, toliau tik didės. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovo dr. Valdo Pečeliūno aiškinimu, tą labiausiai nulemia kelios priežastys.

Nors vėžio gydymo ir profilaktinio išsityrimo galimybės per kelis dešimtmečius šalyje gerokai pasikeitė, gydytojai apgailestauja, kad vis dar ne vieną tikrintis prevenciškai stabdo baimės. Neatmesdamas, kad galbūt tą skatinti reikėtų ir radikalesnėmis priemonėmis, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovas Valdas Pečeliūnas teigia pasigendantis ne tik žmonių sąmoningumo, bet ir valstybės dėmesio.

Nuo lapkričio 20 d. penkerių metų kadencijai Nacionaliniam vėžio institutui (NVI) pradeda vadovauti docentas, biomedicinos mokslų daktaras Valdas Pečeliūnas. Jis į NVI generalinio direktoriaus pareigas paskirtas laimėjęs viešąjį konkursą ir patvirtintas instituto steigėjų. Doc. dr. V. Pečeliūnas pareigose keičia laikinai institutui vadovavusį dr. Ernestą Janulionį, kuris ir toliau eis instituto mokslinio sekretoriaus pareigas.

Savaitgalį prasčiau pasijutęs ir ligoninėje atsidūręs prezidentas Valdas Adamkus ir toliau lieka prižiūrimas gydytojų. Į infekcinių ligų skyrių kadenciją baigęs šalies vadovas paguldytas dėl kvėpavimo sistemos sutrikimų, jis stipriai kosėja. Santaros klinikų intensyviosios priežiūros skyriuje pirmadienį dar lieka ir ponia Alma Adamkienė. Savaitgalį į Santaros infekcinių ligų skyrių skubiai paguldytas prezidentas Valdas Adamkus ir toliau lieka ligoninėje.

Nors toliau plintanti COVID-19 infekcija artimiausiu metu „užlaužti“ sveikatos sektoriaus negrasina, vis tik gydytojai jau dėlioja galimus scenarijus artėjančiai žiemai. Įspėdami, kad sveikatai žalos pridaro ne tik ūmi COVID-19 liga, bet ir liekamieji jos reiškiniai, medikai primena, kad poreikis skiepytis niekur nedingo.

Medikai pastebi tendenciją, kad reanimacijoje dėl COVID-19 atsiduria vis jaunesni pacientai. Absoliuti dauguma jų – neskiepyti žmonės. „Vasaros metu buvo pastebėta aiški tendencija, kad pacientai jaunėja. Jeigu pažvelgti į reanimacinių pacientų duomenis, pusė pacientų buvo jaunesni nei 61 metų amžiaus. 30 proc. buvo jaunesni nei 50 metų amžiaus. Tarp jų tik vienas turėjo rimtų gretutinių ligų.

Pamažu augant COVID-19 susirgimų skaičiui Lietuvoje, šalies gydymo įstaigų vadovai nerimauja, kaip ligoninėse pavyks užtikrinti užtektiną lovų skaičių šaltuoju metų laiku. Jie neabejoja, kad įsibėgėjus rudeniui gydymo įstaigose atsidurs vis daugiau COVID-19 pacientų. Lietuvos ligoninėse šiuo metu nuo COVID-19 gydomi 683 pacientai, 73 iš jų – reanimacijoje.

Lietuvoje paskelbus karantino pabaigą pasibaigė priemokos su koronavirusu dirbusiems medikams, bet problemos gauti reikalingą gydymą išliko – įvairiuose Lietuvos miestuose žmonės tikina, kad ir pasibaigus karantinui negali patekti pas medikus, pranešė LRT televizijos laida „Savaitė“.  Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketina nurodyti visoms gydymo įstaigoms liepą suteikti ne mažiau kaip 70-80 proc. nuo pernai tuo pat metu teiktų paslaugų.

Šiandien Raminta Vilkevičienė apie savo ligą kalba su šypsena veide, tačiau prisiminusi leukemijos gydymo pradžią neslepia – garanto, kad pavyks pasveikti, nebuvo. Piktybinė kraujo liga užklupo moterį užklupo 2011 m, būnant 33-erių. „Buvau jauna, tris mažamečius vaikus auginanti mama. Net minties apie tai, kad galėčiau sirgti, negalėjau sau leisti. Todėl leukemijos diagnozė trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus“, – kalbėjo moteris.

Silpno imuniteto pacientai – aktuali šių laikų problema. Senyvo amžiaus, kraujo, onkologinėmis, reumatinėmis ligomis sergantys, imuninę sistemą silpninantį gydymą po transplantacijų gaunantys pacientai yra pažeidžiami. Besikartojančios infekcijos susilpnina pacientus, todėl atsiranda jų ypatingos priežiūros poreikis.