Vyrai Lietuvoje vidutiniškai gyvena aštuoneriais metais trumpiau, viena to priežasčių – ir vėlyvai nustatomi susirgimai. Prostatos vėžys yra klastinga liga, kuri ilgą laiką galinti vystytis be jokių simptomų – juos jaučia tik vienas vyras iš dešimties.
Lietuvoje – unikali galimybė dėl prostatos vėžio
Vis tik laiku nustačius diagnozę, vėžys gali būti sėkmingai gydomas. Vienas pagrindinių būdų tą padaryti – nedelsti pasinaudoti prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
„Pagal ją 50–69 metų vyrai turėtų kartą per dvejus metus atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Tai yra paprastas kraujo tyrimas. Deja, tik kas ketvirtas vyras iš tikslinės grupės Lietuvoje pasinaudoja šia galimybe.
Beje, Lietuvoje turime unikalią prostatos vėžio patikros programą, kurios, ko gero, taip išvystytos nėra galbūt niekur Europoje. Turime galimybę, bet per daug vyrų vis dar rizikuoja sveikata savo sveikata be reikalo. (...)
Šeimos nariai, padrąsinkime artimuosius, pasakykite savo tėčiui, broliui, draugui, kad pasirūpinti savimi yra drąsa, o ne gėda“, – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) organizuotoje konferencijoje Seime konstatavo parlamentaras prof. Saulius Čaplinskas.
Pasak Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidento Pauliaus Rakščio, nors galime pasigirti unikalia programa, pasitempti dar yra kur, mat kitose šalyse išgyvenamumo rodikliai yra kur kas geresni.
„Nors prostatos vėžys yra antra vyro širdis, moterys jos neturi, bet jūs, moterys, turite padėti. Ir daug važinėjant po to Lietuvą mažesniuose miesteliuose pastebėjau, kad į pokalbį ateina ne vyrai, o moterys, kurios pranešta tą žinutę savo vyrams, tada vyrai paklauso ir nueina.
Nes vis dėlto visuomenėje vis dar egzistuoja tabu, kad apie tai, kas žemiau juosmens, nepatogu diskutuoti. Manau, palengva bandome išgyvendinti iš Lietuvos šitą neigiamą emociją, sakant, kad viskas, kas yra žemiau, tai irgi tas pats kūnas, kaip ir nosis, ausis ar kiti žmogaus organai“, – pabrėžė jis.
Pokyčiai dėl patikros programos
Kita vertus, nors prevencinė patikros programa Lietuvoje veikia jau 20 metų, gydytojai neretai susidurdavo ir su hiperdiagnostikos problema, kai vėžio būdavo ieškoma be reikalo. Todėl šiuo metu yra inicijuojami pokyčiai, kaip ligą būtų galima nustatyti tiksliau.
„Paskutinius 30 metų prostatos vėžio ankstyva diagnostika buvo didžiulis diskusijų objektas tiek jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Europoje – daugiausiai dėl to, kad minėti PSA testai daug buvo susiję su hiperdiagnostika ir kartais netgi perteklinio gydymo atvejais.
„Manau, palengva bandome išgyvendinti iš Lietuvos šitą neigiamą emociją, sakant, kad viskas, kas yra žemiau, tai irgi tas pats kūnas, kaip ir nosis, ausis ar kiti žmogaus organai“, – pabrėžė P.Rakštys.
Tuo metu Lietuva beveik 20 metų yra unikali – prostatos vėžio diagnostikos smaigalyje. Esame vienintelė šalis Europoje, kuri nacionaliniu lygmeniu vykdo ankstyvosios diagnostikos programą ir per tiek daug metų buvo išmokta labai daug pamokų, kaip vyrus sklandžiai palydėti šiame diagnostikos kelyje.
Bet moksliniams tyrimams judant į priekį, buvo įvertinta, kad PSA testu paremta diagnostika nemažina mirtingumo, kas yra pagrindinis programos tikslas. Šiuo metu labai stiprią vietą diagnostikos kelyje užima individualios rizikos įvertinimas ir prostatos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kas tapo naujojo algoritmo ašimi“, – kalbėjo Lietuvos urologų draugijos viceprezidentas, gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius.
Kitaip sakant, jei anksčiau imperatyviai beveik visiems pacientams, turintiems padidėjusį PSA, reikėjo padaryti prostatos biopsiją, dabar tai bus atliekama tik tais atvejais, kai jau bus stebimi pakitimai.
„Žinome, kad po padidintu PSA gali slėptis ir lėtinis uždegimas, ir gerybinis prostatos ligos, tas pats žemos rizikos prostatos vėžys, kuris, keliasdešimt didelių tyrimų duomenimis tiek Europoje, tiek pasaulyje, gali būti ilgus metus aktyviai stebimas ir gydomas tik pasikeitus rizikai.
Naujas algoritmas siūlo tą patį PSA tyrimą, asmenims su padidintu rodikliu naudojame modernias skaičiuokles, įvertinama asmeninė rizika, reikia atlikti magnetinį rezonansą ar ne. Ir jis atliekamas tik tiems, kurių rizika vidutinė ar didelė. O biopsiją atliekame tik tiems, kuriems yra stebimi pakitimai magnetinio rezonanso tyrime, prostatos biopsijos turi būti ne aklos, chaotiškos, o precizinės, kurios yra naudojamos moderniose onkologinę pagalbą teikiančiuose centruose. Tokių biopsijos diagnostinis tikslumas skiriasi keliasdešimt kartų, o pacientai turi mažesnį diskomfortą ir turi itin mažą komplikacijų riziką.
Tiesa, gydytojas pridūrė, kad kol kas trūksta vienos organizacijos, centro, kuris koordinuotų pacientų kvietimą ir viso diagnostikos algoritmo taikymą ir laikymąsi.
„Tai leistų tiek sumažinti krūvį šeimos gydytojams, tiek jų komandos nariams, pagerintų paslaugų prieinamumą tiek šeimos gydytoją, tiek urologą, tiek kitus specialistus“, – pastebėjo A. Patašius.
Pasitikrinti „čia ir dabar“
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sulaukiamų kvietimų, žinučių iš gydymo įstaigų ragino nevertinti formaliai, susiplanuoti profilaktinį vizitą.
„Tai nėra labai skubus klausimas, kad reikėtų patekti per vieną-dvi savaites, galima per 2 mėnesius susiplanuoti laiką, įsirašyti priminimą į kalendorių“, – pastebėjo ji.
Galime vertinti visokiausius procentus, kiek dalyvavo ar ne, bet tas žmogus, kuris, deja, miršta nuo prostatos vėžio, tai šeimai yra 100 procentų“, – sakė J. Dūdienė.
Gydytoja priminė, kad pasitikrinti turėtų ir jau 40-ies metų sulaukę vyrai, jei jų giminėje tėčiai ar broliai jau yra sirgę prostatos vėžiu.
„Visgi dar norėčiau pasakyti, džiugina faktas, kad nemažai vyrų net ir jaunesniame amžiuje, būdami virš 30-ies ar link 40-ies tikrai rūpinasi sveikata, tarpusavyje pasikalba žvejyboje, vienas kitą paragina. Taigi ta sklaida vyksta, ar ji pakankama? Mano akimis, ne.
Galime vertinti visokiausius procentus, kiek dalyvavo ar ne, bet tas žmogus, kuris, deja, miršta nuo prostatos vėžio, tai šeimai yra 100 procentų. Viskas, to žmogaus jau nebėra, nesugrąžinsime ir praktiškai kiekvienas atvejis yra šimtaprocentinė ligos istorija“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Jai antrino ir POLA direktorė Neringa Čiakienė pabrėždama, kad atidėliojamo pasitikrinimo kaina gali būti per didelė.
„Trūksta didžiulio suinteresuotumo iš kiekvieno iš vyrų, kuris nesakytų, kad štai gavau žinutę, bet po to užsiregistruosiu, po to kažkada nueisiu pas gydytoją, neatidėliotų, o kreiptųsi pas gydytoją „šiandien ir dabar“. Ir taip išloštų gyvenimą tiek sau, kiek geresnės išeitis savo šeimai“, – pastebėjo ji.
Pagrindiniai gydytojo patarimai, kaip saugotis vėžio
Nors anksčiau vėžio diagnozė skambėjo kaip mirties nuosprendis, Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė, kad ligą nustačius ankstyvose stadijose penkerių metų išgyvenamumas susirgus prostatos vėžiu artėja prie 100 proc.
„Paprastai tada gydymo apimtis būna maža ir netrikdo gyvenimo kokybės. Tuo metu susirgus 4 stadijos prostatos vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje siekia apie 40 proc. Ir tai yra didžiulis skirtumas. Bet to, tam, kad pasiektume tuos 40 proc., reikia taikyti daug gydymo ir tai nebėra lengvas pasivaikščiojimas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad technologijos ir būdai padėti sergant net metastazavusiu vėžiu pastaraisiais metais stipriai patobulėjo.
Gydytojas kartu priminė esminius dalykus, kurie padeda nepatekti į gydymo įstaiga ir saugo ne tik nuo prostatos vėžio, bet ir bendrai mažina onkologinių susirgimų, širdies ligų riziką.
„Norėčiau akcentuoti, kad judėjimas mažina ir vėžio, ir kardiovaskulinę riziką, gerina gyvenimo kokybę. 10 tūkst. žingsnių per dieną – absoliučiai didžioji dalis žmonių gali tą padaryti. Dėl dietos pora paprastų patarimų – daugiau daržovių, daugiau vaisių ir venkite stipriai perdirbto maisto. Absoliučiai nerūkyti. Manau, tie 3 dalykai iš tikrųjų sumažina tikimybę susitikti su sveikatos priežiūra ta didžiąja prasme“, – patarė V. Pečeliūnas.
