Plačiau apie tai papasakojęs pilvo chirurgijos gydytojas, koloproktologas dr. Dainius Šimčikas konstatavo, kad storosios žarnos vėžio atvejų pasaulyje daugėja. Tačiau tai gali būti susiję ne vien su pačios ligos mastu, bet apskritai didėjančių žmonių skaičiumi ir gerėjančia ligos diagnostika.
„Jeigu daugiau surandame, viena vertus, atrodo, kad čia labai daug, bet, kita vertus, yra džiugesys, kad mes žinome ir įvardijame problemą, tada galime rasti sprendimo būdų“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Liga gali užklupti bet kokiame amžiuje
Kita vertus, gydytojas svarstė, kad kai pacientą jau užklumpa liga, jam iš esmės jokio skirtumo, kuriame statistikos stulpelyje atsiduria.
„Profilaktinė programa yra skirta nuo 50 iki 74 metų žmonėms, bet mes susiduriame ir su tais atvejais, kai suserga 20-mečiai, gerokai jaunesni žmonės, kaip ir 80-mečiai“, – konstatavo jis.
Vis tik programa yra apibrėžta tam tikra amžiaus grupe, nes tuomet naujų storosios žarnos vėžio atvejų nustatoma daugiausiai – kadangi resursai yra riboti, valstybei tą daryti finansiškai efektyviausia.
„Tačiau yra ir valstybės nesubsidijuojamų priemonių. Labai svarbu skleisti žinią, kad ir būdami 40-ies ar jaunesni žinotų, jog gali nueiti į vaistinę ir už kelis eurus nusipirkti išmatų tyrimą dėl slapto kraujo, jį atlikti namuose, savo tualete, kur yra intymesnė aplinka, niekam nežinant.
Jūs galite atlikti vieną išmatų testą, jei nerasta kraujo, po kurio laiko jį pakartoti. Jeigu rasta, tada reikia sukaupti drąsą ir kreiptis pas specialistą. Pirmiausia reikia pasitarti, reikia ar nereikia tirti žarnyną.
Lygiai tas pats ir su gerokai vyresniais žmonėmis. Galbūt paskatinčiau, jeigu yra 80-ies metų asmuo, gyvenantis kažkur atokiau, jo nepasiekia informacija, turėtų įsijungti giminaičiai, vaikai, anūkai, priminti seneliams, net atvežti, padovanoti tą testą“, – kalbėjo D. Šimčikas.
Vėžys neišsivysto per savaitę
Gydytojas konstatavo, kad storosios žarnos vėžys ilgai apie save gali neduoti nieko žinoti, mat gali vystytis 10 metų ir daugiau. O atliktas toks testas leistų padėti aptikti pirmąsias ligos stadijas.
„Štai standartinis pavyzdys, kaip išsivysto liga – turime sveiką žarnyną ir tada jame dažniausia priežastis yra gerybiniai polipai, tai yra tam tikros išaugėlės“, – aiškino pašnekovas.
Jos gali supiktybėti, tačiau, kaip pabrėžė gydytojas, polipas užauga ir vėžys išsivysto ne per dieną, savaitę, o daug metų.
„Pavyzdžiui, vienu atveju yra žinoma, kad žarnoje buvo apie 1 cm dydžio polipas ir pacientas tiesiog dingo iš akiračio, numojo ranka ir kreipėsi net po kokių 5–6 metų ir mes randame, sakykime, tik 12 milimetrų, tai yra 2 mm ūgtelėjusį polipą ir jame nėra supiktybėjimo.
„Profilaktinė programa yra skirta nuo 50 iki 74 metų žmonėms, bet mes susiduriame ir su tais atvejais, kai suserga 20-mečiai, gerokai jaunesni žmonės, kaip ir 80-mečiai.“
Kitas atvejis, kai prieš dvejus metus pacientui irgi rastas centimetro dydžio polipas, buvo paimtos biopsijos, gautas atsakymas, kad polipas gerybinis. Bet po dviejų metų jau randi išopėjusį vėžį, kur jau reikia ne vien kolonoskopijos, kurios metu galima įlįsti į žarnyną ir pašalinti polipą, bet jau viso gydymo arsenalo – tiek operacijos, dalies žarnyno pašalinimo, tiek chemoterapijos. Toks gydymas yra kur kas labiau traumuojantis ir sunkesnis“, – konstatavo D. Šimčikas.
Pasak jo, retais atvejais vėžys gali vystytis ir nesant polipams, o, pavyzdžiui, esant tokiam Linčo sindromui, tada vėžys atsiranda išopėjus opoms:
„Taip pat dar yra tokia ligų grupė kaip uždegiminės žarnyno ligos, tai būtų opinis kolitas, Krono liga. Jeigu pacientas numoja ir bent 10 metų uždegimo negydo, irgi didėja rizika, kad uždegimo fone įvyks supiktybėjimas. O tam jau nutikus, ląstelės dauginasi greitai, tada tas polipas jau auga ar išopėjimas žarnos viduje didėja arba graužiasi už žarnos ribų.“
Testas gali padėti aptikti pirmos stadijos vėžį
Pasak gydytojo, atlikus minėtą slapto kraujo išmatose testą įmanoma pagauti dar pirmos stadijos storosios žarnos vėžį.
„Jeigu žmogus niekada nedarė išmatų testo dėl slapto kraujo, pirmais metais, nors valstybė kompensuoja vieną kartą, jį vis tik rekomenduojama atlikti du arba tris kartus per kelias savaites.
Jeigu žarnoje yra kažkokia liga, polipas ar pirma stadija, ne į kiekvieną išmatų porciją gali nulašėti lašelis kraujo. Jei testas neaptiko kraujo, tai dar negarantuoja, kad žarnoje nėra ligos.
Todėl, norėdami išvengti intervencijos, tai yra žarnyno kolonoskopijas, testus darome kelis kartus. Ir jeigu bent viename iš testų randama kraujo, tada jau tikslinga atlikti kolonoskopiją“, – kalbėjo D. Šimčikas.
Tačiau kartu jis ramino, kad dažniausiai teigiamas išmatų testas būna dėl gerybinių susirgimų.
Kokie simptomai gali išduoti storosios žarnos vėžį
Jei liga nebuvo aptikta pirmose stadijose, kada žmogus jau gali pajausti ligos simptomus? Gydytojo aiškinimu, esant antrai ligos stadijai navikas dar yra žarnos sienelėje ir, jam graužiantys gilyn į sienelę, vėl pasireiškia tas pats simptomas – kraujavimas. Tada žmogus jau gali pamatyti kraujo pačiose išmatose.
Nors dalis žmonių gali net neatkreipti dėmesio į savo išmatas, gydytojo pastebėjimu, neretai, kai žmogus galbūt nujaučia, kad kažkas negerai, bijo, kaip tik pradeda labai kruopščiai tai stebėti.
Kita vertus, jis sutiko, kad dalis žmonių, nieko nejausdami, dėl to tikrai nesuka galvos: „Galima net iki trečios ar ketvirtos stadijos nepajausti jokių simptomų. Požymių pasireiškimas nėra susijęs su ligos stadija.“
Jei navikas vis dar auga žarnos sienelėje, bet tą daro greitai, atsiranda kliūtis, kuri pradeda spausti. „Dėl to žmogus gali pradėti jausti kažkokius pūtinėjimus, tuštinimasis pasikeičia net ir pirmoje-antroje stadijoje, jei augimas sienelėje į žarnos spindį.
Situacija yra kitokia, jeigu augimas vyksta į žarnos išorę. Laimei, kad dažniausiai auga į žarnos vidų ir mums duoda kažkokius tai simptomus. Tas kraujas išmatose, ką žmogus kartais pamato, gali nuskambėti keistai, bet galima pavadinti Dievo dovana, kad laiku yra vienokių ar kitokių simptomų, kas priverčia pacientą kreiptis ir laiku pričiupti ligą.
O jei išopėjimas sienelėje nėra didelis, žmogus nemato kraujo nieko nejaučia, vyksta plitimas toliau – į limfmazgius, kitus organus kaip kepenis ir plaučius. Tada jau nustatoma ketvirta stadija. Tai yra skaudžiausia atvejai, kai žmogus visiškai nieko nejautė ir liga buvo greitos eigos“, – dėstė chirurgas.
Per greitą gyvenimo tempą nepastebi simptomų
Pasak jo, nors ir ligai pažengus galima nieko nejausti, kitą kartą įsisukęs į gyvenimo tempą žmogus tam tikrus pojūčius gali tiesiog praleisti pro akis.
„Vieni žmonės gyvenime dažnai bėga, bėga ir toje rutinoje jų dėmesys atitrauktas – telefonai, ekranai, jie negalvoja, neįsijaučia į savo kūną. Ir tik po pusės metų ar metų kai vienaip ar kitaip sužino apie ligą, atsuka laikrodį atgal ir sako: „Gal jau ir tada man vis dėlto kažkas buvo“.
Pavyzdžiui, valgė tą patį maistą, bet nei iš šio, nei iš to paraižė pilvą arba atsirado tai kietesni viduriai, tai staiga suviduriuojama. Jeigu problema apatinėje dalyje, sako, kažkaip einu į tualetą ne po du, o, žiūrėk, tris keturis kartus, taigi pasikeičia tuštinimosi kartų skaičius.
„Svarbu gerai atlikti namų darbus, gerai atlikti tyrimą, kad jo nereikėtų kartoti.“
Gali būti žemas hemoglobinas žemas, nors jokio išorinio kraujavimo nėra. Aišku, atskira kalba, jeigu tai yra moteris, turinti gausias mėnesines. Bet jeigu vyresnio amžiaus moteriai arba vyrui yra neaiški hemoglobino kritimo priežastis, bendras silpnumas, tai galėtų būti vienas iš tų simptomų, kai galima įtarti ligą ir reikia atlikti tyrimus“, – vardijo D. Šimčikas.
Kolonoskopija – pagrindinis būdas nustatyti ligą: kaip pasiruošti?
Gydytojas pasakojo, kad kolonoskopija šiandien yra pagrindinė diagnostinė priemonė. „Kai žarnynas yra gerai išvalomas ir paruošiamas kolonoskopijai, o specialistas kruopščiai patikrina žarnyną, faktiškai 99 proc. galima užtikrinti žmogų, kad tos ligos nėra ir pagal gaires suteikti vienokias ar kitokias garantijas“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, tokiu atveju po šitokios apžiūros, jei nieko nerasta ir žmogaus artimiausi giminaičiai neserga storosios žarnos vėžiu, kas reiškia, kad nėra genetinio polinkio, yra 10-ies metų „garantija“, kad jis nesusirgs.
Paklaustas, kaip reikėtų teisingai išsivalyti žarnyną, standartiškai žmogui, kuris tuštinasi kartą per dieną, viduriai neužkietėję ir neviduriuojama, užtektų tris dienas pasilaikyti vadinamosios dietos be skaidulų:
„Kai lieka viena para iki kolonoskopijos, dar ir ryte galima suvalgyti pusryčius be skaidulų, likusią dienos dalį vartoti skysčius, net ir su kalorijomis – atsigerti tiek arbatos, tiek kavos saldintos. Vakare jau reikia pradėti valyti žarnyną – išgerti specialius preparatus, kurie paleis vidurius ir žarnynas valysis.
Čia schemos yra dvi – jeigu tyrimas bus labai anksti ryte 8–8.30 val., pacientas gers juos vakare ir arčiau nakties. O jeigu tyrimas bus apie 11 val., tokiu atveju pusė dozės sugeriama vakare, kita pusė – anksti ryte.“
Gydytojo aiškinimu, tai būtų standartinė situacija, tačiau daliai žmonių viduriai yra užkietėję. „Jie, būna, nesituština 5 dienas. Tada šitas režimas jiems gali nesuveikti, gali tekti ir gerokai anksčiau dietos pasilaikyti, ir ryte nevalgyti, kartais išgerti ir didesnį kiekį preparatų, galbūt dar ir žarnyno motoriką, judesius pastimuliuoti.
Bet visiems yra viena bendra taisyklė: būkite malonūs, pasižiūrėkite, kas bėga į unitazą pačioje pabaigoje. Turi būti pakankamai skaidrus skystis, neturi būti rudos spalvos. Gali būti gelsvai žalsvas skystis, jeigu atiteka tulžis.
Bet neturi būti rudos spalvos, skaidulų, kažkokių luobelių. Jeigu yra toks turinys, reiktų dar papildomai išgerti kokį litrą preparato, nes tai tikrai pagerins kolonoskopijos kokybę“, – patarė D. Šimčikas.
„Geriau mirsiu, bet nesidarysiu kolonoskopijos“
Jei tyrimo kokybiškai atlikti nepavyko, pacientui gali tekti ateiti pakartotinai. „Todėl svarbu gerai atlikti namų darbus, gerai atlikti tyrimą, kad jo nereikėtų kartoti“, – pabrėžė gydytojas.
Nors ilgą laiką kolonoskopija buvo įsivaizduojama kaip labai nemalonus tyrimas, šiuo metu ji gali būti padaroma bendrinėje nejautroje.
„Anksčiau žmonės net sakydavo: „Jau geriau mirsiu, bet niekada nesidarysiu kolonoskopijos“. Bet viskas tobulėja – tiek patys žarnyną išvalantys preparatai arba galima imtis papildomų priemonių – jeigu preparatas neskanus, visada, pavyzdžiui, galima palaižyti citrinų sulčių ar sučiulpti kokį ledinuką. (...)
Taip pat šiais laikais didžioji dalis pasaulio tyrimą daro su anestezija. Kitaip sakant, žmogus keliolika minučių pasnaudžia, kuomet jam kruopščiai yra atliekama žarnyno kolonoskopija. Dar vienas svarbus momentas, kokios dujos papučiamos į vidų, kad būtų galima apžiūrėti, tai dabar jau didžioji dauguma turbūt Lietuvos centrų naudoja anglies dvideginį. Jis žymiai greičiau negu anksčiau pučiamas oras „išsivaikščioja“ ir nebelieka tokio pūtimo, raižymo jausmo po procedūros.
Ir patys endoskopai darosi vis lankstesni ir plonesni, su reguliuojamu kietumu. (...) Visa tai kolonoskopijos procesą padaro gerokai malonesniu arba sukeliančiu mažiau diskomforto negu kad prieš kelis ar keliolika metų“, – nebijoti tirtis ragino D. Šimčikas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
