Nors storosios žarnos vėžio profilaktikos programa veikia jau 17 metų, medikai apgailestauja, kad pusė ligos atvejų vis dar diagnozuojama per vėlai.
Programa skirta tiems, kad neturi skundų
Pasak Nacionalinio vėžio centro chirurginės onkologijos centro vadovo doc. dr. Audriaus Dulsko, tai pirmiausia yra dėl to, kad žmonės nėra linkę tikrintis profilaktiškai. „Kaip dažnai girdime, kodėl žmonės nepasitikrino pagal tam tikras programas, tai neturėjo skundų. Tai vis dar norisi pakartoti, kad iš tikrųjų patikros programoje turi dalyvauti žmonės, kurie nejaučia jokių skundų.
Tik tada ta patikros programa veiks, jeigu mes patikrinsime visus tikslinės grupės žmones. Rekomenduojama, kad bent jau 80 proc. jų pasitikrintų, dalyvautų patikros programoje. Tačiau ką dabar turime, tai pasitikrina tik apie 50 proc. žmonių.
Be to, gydytojas atkreipė dėmesį, kad net ir atsiradus skundams ypač vyrai neskuba kreiptis į specialistą. „Tai turbūt dvi labai svarbios žinutės, kad tikrintis profilaktiškai reikia, kai nėra skundų, o kai jie atsiranda, kreiptis kuo anksčiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pabrėžė chirurgas.
Teigiamas slapto kraujo testas nereiškia vėžio
Kodėl patikros programa šlubuoja, pasak pašnekovo, nulemta ne vienos priežasties – problemų yra tiek pačioje sistemoje, tiek kalbant apie žmonių požiūrį.
„Pirmiausia, nuo mažų dienų mes turėtume aiškinti dar vaikams, kad profilaktiškai tikrintis reikia ir tai nėra jokia negarbė ir niekas nesišaipys. Antras dalykas, taip, šeimos gydytojų įsitraukimo šiek tiek trūksta, kaip ir pačių žmonių sąmoningumo.
Pastebime, kad net pusei tų, kuriems buvo atliktas slapto kraujo testas ir jis buvo teigiamas, nepasidaro kolonoskopijos. Na, vėlgi eilės galbūt irgi yra vienas iš veiksnių, tačiau labai svarbu pabrėžti, kad tai yra besimptomiai žmonės.
„Nuo mažų dienų mes turėtume aiškinti dar vaikams, kad profilaktiškai tikrintis reikia ir tai nėra jokia negarbė ir niekas nesišaipys.“
Tai – žmonės, kurie neturi skundų ir jie tikrai gali laukti mėnesį ar du, nes esant teigiamai slapto kraujo testui tik labai nedidelei daliai žmonių iš tikrųjų yra nustatoma kažkokia patologija ar vėžys. Taigi teigiamas slaptas kraujo testas nereiškia vėžio“, – pabrėžė A. Dulskas.
Pasak jo, programą galima laikyti veikiančia, kai yra nustatomos ankstyvos ligos stadijos. „Tai dažniausiai mes kalbėtume apie pirmą, antrą vėžio stadiją. Tai reiškia, kad metastazių limfmazgiuose dar nėra. Pažengusios jau yra trečia, ketvirta stadijos, kai atsiranda metastazės tiek limfmazgiuose, tiek ir kažkur tolimuose organuose. Ligos stadija yra pagrindinis prognozinis rodiklis.
Žmonės su pirma stadija gali gyventi 10 ir daugiau metų. Jeigu mes turime jau ketvirtą stadiją, išgyvenamumas dramatiškai krenta ir čia jau kalbame apie penkerių metų išgyvenamumą tiktai apie 12–15 proc. Tai lyg ir turėtų paskatinti žmones suvokti, kad tikrintis reikia ir verta, bet, deja, to vis tiek trūksta“, – konstatavo koloproktologas.
Storosios žarnos vėžys jaunėja
Pasak gydytojo, jei anksčiau daugiau laikyta, kad storosios žarnos vėžys patį piką pasiekia nuo 50 metų, dabar situacija kiek keičiasi:
„90 proc. susirgusių žmonių būtent ir siekdavo virš 50. Tačiau dabar mes stebime, kad iki 50 m. jo daugėja, dažnėja ir kas turbūt ir liūdniausia, kad šioje amžiaus grupėje mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio yra didžiausias.“
„Fizinis aktyvumas, svorio reguliavimas, sveika mityba, alkoholio, rūkymo vengimas – tai yra veiksniai, kurie lemia visų sričių vėžius.“
Paklaustas, kiek naudos būtų, jeigu profilaktinė programa gal būtų labiau pritaikyta jauniems žmonėms, gydytojas pabrėžė, kad svarbiausias dalykas vis yra aktyviai dalyvauti. Be to, dar reikia įvertinti, artai būtų ekonomiškai efektyvu.
„Kai kurios šalys jau pradėjo tikrinti nuo 45 m., Jungtinės Amerikos Valstijos turbūt jau prieš penkerius metus tą pradėjo. Europos Komisijoje irgi pradėjome apie tai kalbėti, galbūt ir Europoje bus tokia rekomendacija, kad visgi reiktų pradėti tikrinti nuo 45 metų“, – pridūrė jis.
Šie simptomai – raudonas signalas dėl vėžio
Gydytojas priminė, kad storosios žarnos vėžys paprastai vystosi lėtai, 5–10 metų ir jokių signalų neduoti. Vis tik tam tikri ženklai žmogui gali išduoti, kas ne viskas gerai:
„Ankstyvos stadijos neturi simptomų. Jeigu yra didesnė stadija, tai gali būti pakraujavimai per išeinamąją angą, tuštinimosi sutrikimai, svorio kritimai ir pilvo pūtimai. Visi šie dalykai jau turėtų būti raudonas pavojaus signalas, kai visgi reikia tikrintis, ypač jeigu šeimoje jau buvo sergančiųjų vėžiu, kas didina riziką susirgti vėžiu.“
Gydytojas pabrėžė, kad tokie simptomai turėtų tęstis kurį laiką, nereikėtų išsigąsti, jei nutiko tik vieną sykį.
„Labai svarbu, kad tai nėra vienkartinis dalykas. Pavyzdžiui, kam nepasitaiko vienkartinis tuštinimosi sutrikimas suvalgius vienokio ar kitokio maisto. Simptomai turėtų varginti 4–6 savaites, tada jau reiktų kreiptis į specialistą“, – patarė A. Dulskas.
Jis pabrėžė, kad kuo didesnė ligos stadija, tuo gydymas ilgesnis, daugiau šalutinių reiškinių: „Jeigu tai yra labai ankstyva stadija, kartais galime endoskopinio tyrimo metu pašalinti auglį ir paprastai daugiau nieko nereikia.“
Būtina atsikratyti šių įpročių kuo greičiau
Pašnekovas akcentavo, kad siekiant užkirsti kelią ligai svarbi ne tik profilaktika, bet ir tinkami kasdieniai sveikos gyvensenos įpročiai.
„Fizinis aktyvumas, svorio reguliavimas, sveika mityba, alkoholio, rūkymo vengimas – tai yra veiksniai, kurie lemia visų sričių vėžius“, – priminė chirurgas.
Tačiau jis nepatarė visko kaip kirviu nukirsti, keisti gyvensena pamažu.
„Turbūt nieko nereikia keisti iš karto ir radikaliai. Kaip ir visur yra tas suminis efektas – po truputį kurią dieną kažko atsisakyti, vieno produkto, kaip sakau, sumažinti cigarečių skaičių, raudonos mėsos valgymą.
Taip po truputį, po truputį, juolab žinome, kad vaikai kopijuoja tėvus, savaime atsiranda įpročiai ir viskas keičiasi po truputį. Nieko nereikia daryti drastiškai, nes dažniausiai tai irgi gąsdina žmones“, – pastebėjo A. Dulskas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
