Pastarosiomis dienomis orai Lietuvoje apniuko, tapo permainingi. Štai artimiausiomis dienomis sulauksime lietaus, nors temperatūra išliks aukšta, penktadienį iki Vilniuje ir Kaune sieks +29, pajūryje +23, tačiau galima perkūnija, vėjo gūsiai. Besikeičiantys orai gali sukelti ir škvalą. Penktadienio naktį jo tikimasi keliolikoje Lietuvos rajonų: pajūryje, centrinėje Lietuvoje. Škvalai gali nuversti medžius, apgriauti pastatus. Škvalo metu vėjo greitis gali pakilti iki 20-30 m/s. Vasara - kaip tik jų sezonas.
Klimatologo, Donato Valiuko nuomone, škvalas susidaro susidūrus šaltai ir šilta oro masėms. Tuo metu vėjo greitis gali netikėtai pakilti ir sustiprėti.
„Škvalas susidaro tuo metu, kai atmosfera yra nepastovi, kai susiduria dvi oro masės, šilta ir šalta. Tuo metu vyksta maišymasis ir atsiranda staigus vėjo sustiprėjimas. Kai atmosfera yra nestabili, gali kilti ne tik škvalai, tačiau ir žaibai, iškristi kruša, paprastai škvalą lydi labai smarkus lietus ir žaibavimas. Susidaro pavojingi reiškiniai. Škvalas yra ne stiprus vėjas, o staigus jo sustiprėjimas”, – kalba klimatologas.
Škvalo sezonas jau prasidėjo
Škvalas yra šiltojo laikotarpio reiškinys ir jis dažniausiai prasideda gegužės ir baigiasi rugsėjo mėnesiais. „Dabar yra škvalo sezonas, jis prasidėjo gegužės mėnesį, pasibaigs rugsėjo. Na, o didžiausi škvalai nutinka liepą – rugpjūtį, šilčiausiu metu. Dabar taip pat gali nutikti, tiesa, jis ne visada yra pastebimas, jis gali kilti ir tokioje pakankamai nedidelėje teritorijoje, kuomet ne visi gali jį pastebėti. Jei kyla škvalas, tai jis nebūtinai fiksuojamas, ne visi škvalai fiksuojami. Kartais jis gali būti tik vienoje gatvės pusėje, o kitoje ne. Škvalas gali būti labai lokalus, sukilęs nedidelėje teritorijoje”, – kalba D. Valiukas.
Didesnė škvalo tikimybė – rytinėje Lietuvoje, tačiau jis galimas visur
Škvalas gali kilti bet kurioje Lietuvos dalyje: tiek rytinėje, tiek pajūrio. „Nesakyčiau, kad kažkokią Lietuvos dalį būtų galima išskirti, kaip daugiau škvalų patiriančią. Nemanau, kad pajūryje škvalai didesni, žinoma, jūros įtaka yra, bet rytinėje dalyje yra kitas faktorius. Konvekcija čia stipresnė nei pajūryje ir tas maišymasis gali pastiprinti škvalus. Bet negalima pasakyti, kad škvalai vyksta tik ten, ir ten ir žemyninėje Lietuvoje jie gali įvykti. Sunku prognozuoti, kur jie yra stipresni, bet sakyčiau, kad rytinėje dalyje škvalams tikimybė būti stipresniems yra didesnė”, – aptaria D. Valiukas. S
taiga kilęs škvalas gali pridaryti daug žalos
Staiga sustiprėjęs vėjas gali išvartyti medžius, apgriauti namus. Škvalo metu nereikėtų slampinėti gatvėmis. 2012 -ųjų birželio mėnesį Šilutėje škvalo metu vėjo gūsiai siekė net 40 m/s. Esant tokiam vėjui tikrai galima nukentėti. „Dažnai nutinka, kad škvalas išvarto medžius. Škvalas, kaip reiškinys, retai kada būna prie žemės paviršiaus. Nuotraukose galima pamatyti, kaip po škvalo atrodo medžiai, jie būnu nulaužti per puse. Medžiai lūžta pusiau, lieka tik stiebai, čia yra tipiško škvalo palikta žala. Jei užklumpa viesulai, tai jie rauna medžius nuo žemės, o škvalas prie pat žemės paviršiaus nebūna, jis stipriai pučia kelis metrus nuo žemės”, – aptaria klimatologas.
Laikui bėgant škvalų daugės
Klimatologai bei meteorologai tyrinėjantys klimato pasikeitimus tikina, kad laikui bėgant stiprės tam tikri klimato reiškiniai, tarp jų ir škvalai. „Kasmet škvalų statistika išlieka panaši, bet visgi yra tikimybė, kad ateityje susidurs kontrastingesnės oro masės, šaltesnė ir šiltesnė, ir tuo metu, kai atmosferos frontas susiduria, šilta ir šalta oro masė, galimas didesnis škvalo stiprumas. Kad jų daugiau, ko gero ne, bet kad jie gali būti stipresni, tai taip. Škvalai nėra netikėti Lietuvai, bet ne visuomet tikimasi griaunamosios jėgos, kuri gali padidėti ateityje”, – mini klimatologas. Sinoptikas, Naglis Šulija, taip pat mano, kad ateityje daugės ekstremalių orų išsiveržimų, t.y. karščio bangų, vėjo, smarkaus lietaus.
„Dėl klimato kaitos ateityje daugės ekstremalių orų: šiltų orų bangų, arba vėsių orų bangų netikėtai, ne laiku ir pan. Pasirodys smarkus lietus, sniegas, vėjas, kuris išlaužo Kuršių nerijoje pušis arba dar ką nors. Daugėja tokių gamtos ekstremumų. Nėra taip kad jie būtų savo jėga ypatingai dideli, bet, jeigu suskaičiuoti tų ekstremalių orų skaičių pasikartojimų per metus, tai jų jau daugėja”, – N.Šulija.
Prof dr. Egidijus Rimkus, taip pat pritaria, kad gausės klimato ekstremalumų, kurie pastebimi jau dabar. Daugės įvairių meteorologinių darinių: stiprių liūčių, gausių kritulių. Jų skaičius auga. Šių įvairių reiškinių pasikartojimo tendencijos yra pastebimos visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje. Ir ne tik temperatūros padidėjimas vienu – dviem laipsniais. Tai siejasi ne tiek su žiemos potvyniais, kiek vasaros poplūdžiais, sausromis. Kyla stambesnio masto židiniai: gausios liūtys, stiprūs vėjai ir pan.”, – tikina klimatologas.
