Premjerai daug kalbėjo apie energetinį ir fizinį šalių saugumą, tai, kaip svarbu būti nepriklausomais nuo Rusijos energetinių išteklių.
Lietuvos premjerė, paklausa apie Klaipėdos suskystintų dujų terminalą ir tai, ar jam pavyks aprūpinti visą regioną dujomis, sakė, kad nors jis buvo statytas ne tam tikslui, savo darbą jis atliks.
„Nors ne tam jis buvo užmanytas nuo pradžių, bet dabar Klaipėdos suskystintų dujų terminalas tampa regioninės svarbos objektu. Mūsų vertinimu, kaip yra išdėlioti prioritetai, tikrai tas terminalas turi būti svarbus veiksnys apsirūpinant dujomis visas Baltijos šalis.
Taip, ten yra skirtingi kontraktai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai, mes gerai balansuojame apimtis, turime užtikrinti sistemų saugumą, stabilumą taip pat ir komercinius poreikius. Prioritetas, žinoma, yra energetinis regiono saugumas ir skirstant pajėgumus į tai atsižvelgiama. Darome viską, kad tas terminalas geriausiai tarnautų regiono energetiniam saugumui“, – sakė I. Šimonytė.
Estijos premjerė sakė, kad 2025 metais numatytam baigti Baltijos šalių sinchronizavimui su Europos elektros tinklais ir atsijungimui nuo posovietinio elektros žiedo (BRELL) dar trūksta techninių elementų. Nors atsijungti, pasak jos, svarbu.
„Kalbant apie sinchronizavimą Estija tai palaiko ir mes esame atlikę ir tam tikrų priemonių. Viena jų yra politinė valia, antra yra techninis pasirengimas. Mes imamės tam tikrų priemonių, kad būtume techniškai pasirengę, bet yra visa eilė elementų, kurių kol kas trūksta“, – sakė Estijos vyriausybės vadovė.
„Neeiliniam desinchrozavimui mes esame pasiryžę jau dabar, bet mes turime būti įsitikinę, kad ši rizika, elektros nutraukimo rizika, būtų kuo mažesnė ir tai priklauso nuo techninių žingsnių“, – kalbėjo ji.
K. Kallas tikisi, kad kitais metais Estijai pirmininkaujant Baltijos ministrų tarybai bus siekiama, kad energetikos ministrai susitartų dėl greitesnės sinchronizacijos.
„Mes matome tokį vaizdą, kad kitais metais, kai Estija bus pirmininkaujanti valstybė, mes iš savo pusės taip pat pabrėšime ir darysime viską, kad energetikos ministrai kuo greičiau susitiktų ir kuo greičiau galėtų atlikti desinchronizavimą nekeliant grėsmės viso regiono tiekimui“, – teigė Estijos vyriausybės vadovė.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje.
Sutaria didinti gynybos finansavimą
Baltijos šalys sutaria dėl gynybos finansavimo augimo iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau tą padaryti planuoja skirtingu metu.
„Didinsime investicijas į gynybą, einant link 3 proc. BVP kiekviena valstybė atskirai“, – žurnalistams Rygoje penktadienį sakė Latvijos premjeras K. Karinis.
Taip jis kalbėjo po Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimo.
Vis dėlto Latvijos vyriausybės vadovas nedetalizavo, kad Ryga galėtų pasiekti šį finansavimo rodiklį.
Dabar Latvija gynybai skiria 2,2 proc. BVP. Tuo metu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvai pasiekti 3 proc. įmanoma ir kitąmet.
„Tvirtinant 2023 metų biudžetą, yra numatytos finansavimo grindys, (...) tačiau yra numatytos papildomos išlaidos ir galimybė jas didinti, jei deficito erdvė Vyriausybei suteiks tokią galimybę“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Lietuvos Seimas lapkričio pabaigoje priėmė ateinančių metų biudžetą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad kitąmet teks įgyvendinti eilę projektų, susijusių su gynyba, tad ir taip realios išlaidos gynybai gali pasiekti minėtą ribą.
„Ateinančiais metais turėsime įgyvendinti nemažai projektų, susijusių su karinio mobilumo projektais, su priimančios šalies parama, kurios pagal NATO standartus, nėra įskaičiuojamos į gynybos procentą, tačiau tai bus išlaidos, kurios betarpiškai bus susijusios su Lietuvos gynyba ir saugumu“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai realios išlaidos, susijusios su Lietuvos gynyba ir saugumu, ateinančiais metais bus tarp 2,5 ir 3 proc. BVP bet kuriuo atveju“, – pridūrė ji.
Jeigu Lietuva kitąmet visgi nesiskolintų, asignavimai konkrečiai gynybai siektų 2,52 proc. BVP, kaip ir šiemet.
Tuo metu Estijos premjerė Kaja Kallas nurodė, kad Estija 3 proc. rodiklį viršys po dvejų metų.
„Apie Estijos gynybos biudžetą – jis viršys 3 proc. 2024 metais. Mūsų trajektorija yra nubrėžta, pirkimai irgi yra nubrėžti“, – sakė politikė.
Estijos gynybos biudžetas siekia 2,3 proc. BVP, tačiau kitąmet, tikimasi, jis turėtų ūgtelėti iki 2,9 proc. BVP.
Kalba vienu balsu
Rygoje trijų Baltijos valstybių premjerai pripažino, kad jų bendradarbiavimas visada buvo glaudus, bet dabar šalys jau ir kalba vienu balsu.
Pasak Lietuvos premjerės, santykiai nepasikeitė, o jų dinamika priklauso ir nuo asmenybių.
„Galiu pasidžiaugti, kad mūsų santykiai ne tik politiniai, bet ir neformalūs yra puikūs, galiu premjerus pavadinti savo draugais, mes daug ką darėm, darom ir darysim kartu, toks mūsų likimas ir geopolitinė situacija. <...> Pasikeitė, tik tai, kad nesvarbu, kuris premjeras kur vyksta, svarbu, kad kur nebevyktų visi mums visiems svarbūs klausimai bus iškelti ir aptarti“, – sakė I. Šimonytė.
Jai pritarė ir Estijos premjerė Kaja Kallas, patikinusi, kad prasidėjus karui Ukrainai, tą patį rytą pirmiausia paskambino Lietuvos, o tada – Latvijos premjerams.
„Santykiai geri, mes daug ir glaudžiau bendradarbiavome. Vienas iš pavyzdžių, kai vasario 24 dieną, kuri yra ir Estijos nepriklausomybės diena, pirmas skambutis buvo Ingridai antras Krišjaniu, mes žinome, kad visi laikomės bendros linijos, bendradarbiaujame įtikinėdami Europos sąjungininkus“, – sakė ji.
Aptarė svarbiausius klausimus
Premjerai aptarė paramos Ukrainai ir ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimo klausimus, sankcijų Rusijai griežtinimą ir Rusijos tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už karo nusikaltimus siekio įgyvendinimą, NATO rytinio flango stiprinimą ir NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą, taip pat regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje, elektros tinklų sinchronizacijos ir „Rail Baltica“ projektų eigą.
Baltijos Ministrų Taryba – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija. Ji įkurta 1994 metais.
Nieks ir nesakė, kad laivo nereikia, bet nupirko x2 brangiau - tame esmė.
