Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalies bibliotekoms paskirstyta arti 3 mln. Lt arba 27 proc. daugiau nei pernai, todėl galima tikėtis bibliotekose rasti daugiau naujų knygų.

REKLAMA

Dar 423,5 tūkstančio litų bus skirti tęsti elektroninių duomenų bazių prenumeratai, teigiama Kultūros ministerijos pranešime.

Viešųjų bibliotekų pateiktų 2010 m. ataskaitų analizė nepateikė didelių netikėtumų. 2010 metais bibliotekos gavo mažiau lėšų, todėl ir įsigijo mažiau leidinių. Iš viso viešųjų bibliotekų fondus pernai pasipildė 93 319 egzempliorių naujų leidinių.

REKLAMA
REKLAMA

Žemiau lentelėje pateikti duomenys rodo, kad bibliotekos yra linkę mažinti įsigyjamų egzempliorių skaičių, bet stengiasi užtikrinti gyventojams prieinamų leidinių pavadinimų įvairovę. Tai yra racionalus ir pagrįstas sprendimas dabartinėje situacijoje. Didesnė leidinių kaina yra kitas objektyvus veiksnys, darantis įtaką viešųjų bibliotekų fondų atnaujinimui.

Vieno viešųjų bibliotekų nupirkto egzemplioriaus statistinis kainos vidurkis praėjusiais metais išaugo 1,07 Lt. Turimi kiekybiniai duomenys neleidžia atsakyti į klausimus, kiek skiriasi leidinio kaina, kurią moka biblioteka ir knygyno lankytojas, kiek bibliotekų pasirinkimui įsigyti leidinį turėjo jo kaina arba leidinio kainai – taikytos viešųjų pirkimų procedūros. Tai išsiaiškinti padėtų tik gilesni kokybiniai bibliotekų fondų turinio ir komplektavimo sprendimų tyrimai.

Be Kultūros ministerijos finansavimo, naujai literatūrai ir spaudos prenumeratai savivaldybių viešosios bibliotekos lėšų gauna ir iš savivaldybių biudžetų. Bibliotekų vykdomi projektai ir rėmėjų lėšos bent iš dalies leidžia sumažinti ekonominės krizės poveikį knygų prieinamumui. Iš viso per 2010 m. iš kitų šaltinių viešosios bibliotekos papildomai gavo apie 2,5 mln. Lt.

REKLAMA
REKLAMA

Beveik visos savivaldybių skirtos lėšos buvo panaudotos einamajai laikraščių ir žurnalų prenumeratai, nes valstybės biudžeto lėšos tam negali būti naudojamos. Tačiau kaip geros praktikos pavyzdžius reikia paminėti Palangos, Panevėžio, Kauno ir Klaipėdos miestų, Elektrėnų, Joniškio, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Neringos, Kėdainių, Kretingos, Lazdijų, Molėtų, Radviliškio, Skuodo, Tauragės ir Utenos rajonų savivaldybes, kurios skyrė lėšų ne tik spaudai, bet ir naujai literatūrai. Todėl šių savivaldybių gyventojai turi daugiau galimybių savo bibliotekose rasti naujos ir aktualios informacijos, kurios reikia šviestis, ieškoti ir gauti studijoms, profesiniam ar kasdieniam gyvenimui reikalingų šaltinių.

Viešosios bibliotekos atlieka svarbią misiją – sudaro demokratiškas sąlygas piliečiams prieiti prie kuo įvairesnių informacijos šaltinių, kad galėtų pažinti įvairius požiūrius į šiandienos aktualijas ir praeities įvykius, savarankiškai susiformuoti nuomonę bei priimti nepriklausomus sprendimus. Pastaraisiais metais misiją vykdyti daug sunkiau, todėl bibliotekų specialistai bando išnaudoti visą savo patirtį ir kūrybiškumą, kad priimtų teisingą sprendimą, kuriuos leidinius būtina įsigyti, o kurių galima atsisakyti. Dažniausiai specialistai atsižvelgia į šiuos kriterijus – gyventojų skaitymo poreikius ir demografines savybes, turimą literatūrą ir naują leidybos repertuarą, kitų tipų bibliotekų, pavyzdžiui, mokyklų ir akademinių, prieinamumą.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip ir kasmet 2010 m. bibliotekos daugiausia dokumentų nupirko lietuvių kalba – 96 proc. Spaudiniai sudaro didžiąją dalį bibliotekas papildančių naujų leidinių, 2 proc. – vaizdo ir garso dokumentai. 2010 metais viešosiose bibliotekose įsigyti dokumentai pasiskirstė taip (palyginimui –skliausteliuose pateikiami 2009 m. duomenys):

• 76 proc. visų įsigytų dokumentų sudaro grožinė literatūra ir kalbotyros leidiniai (74 proc.),

• 8,7 proc. – visuomenės ir taikomųjų mokslų knygos (12,8 proc.),

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų