Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6 tūkstančiai 451 gaisras. Apdegęs ar apsinuodijęs dūmais žuvo 131 žmogus.
39 žmonių žūties priežastimi tapo neatsargus rūkymas, 30 - neatsargus elgesys su ugnimi, 5 gyventojai žuvo dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dar 5 - dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus.
Dar 49 žmonių žūties priežastys tiriamos.
Iki gegužės mėnesio kilo 13 gaisrų, kuriuose iš karto žuvo po 2 gyventojus ir 3 gaisrai, iš karto pasiglemžę 3, 4 ir 6 žmonių gyvybes
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų ir žuvusiųjų juose skaičius sumažėjo 35 proc., ketvirtadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Miestuose ir miesteliuose žuvo 60 gyventojų, o kaimo vietovėse - 71. 19 žmonių gyvybių gaisrai pasiglemžė Vilniuje, 10 - Kaune, po 7 - gyventojus žuvo Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose, po 6 - Radviliškio ir Širvintų rajonuose, 5 - Šalčininkų rajone, po 4 - Kauno, Prienų, Kretingos, Panevėžio, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose.
Miestuose ir miesteliuose užgesinti 3 tūkstančiai 937 gaisrai, o kaimo vietovėse - 2 tūkstančiai 514. Ugnis sunaikino 251 pastatą, 114 transporto priemonių, 358 tonas pašarų,
Ugniagesiai gaisrų metu išgelbėjo 153 žmonių gyvybes, 590 pastatų, 86 transporto priemones, 322 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (44 proc.), žolės deginimas (12 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (6 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.).
Šiemet užregistruoti 124 padegimai, 102 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 1 tūkstančio 35 gaisrų priežastys dar tiriamos.
