Naujienų portalas tv3.lt taip pat bandė susisiekti su V. Siegel ir L. Suodaičiu, tačiau nesėkmingai.
Paaiškino, kas vyksta skyrybų proceso metu
Su skyrybų bylomis dirbantis advokatas Dainius Židanavičius primena, kad besiskiriantys tėvai yra laisvi susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos – tai, kaip jie dalinsis laiką, praleidžiamą su vaiku. Taip pat dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Jeigu tėvai nesutaria, tvarkas nustato teismas.
Kai kyla ginčas – iškeliama byla, susijusi su bendravimo su vaiku tvarka, jo gyvenamąja vieta ir išlaikymu – bylos pradžioje bet kuris iš tėvų turi teisę prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nustatyti laikinąją bendravimo tvarką iki kol teismas priims sprendimą.
„Įprastai, esant ginčui tarp tėvų, kaip jie pasidalins su vaiku praleidžiamą laiką, koks jis turėtų būti ir pan., teismas laikinąją bendravimo tvarką nustato. Kaip matyti iš viešųjų duomenų, tikėtina, taip buvo Siegel ir Suodaičio atveju“, – pažymi D. Židanavičius.
Kai nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, teismo nutartį privalo vykdyti abu tėvai. Išimtis galima tik tuo atveju, jeigu abu dėl to sutaria.
„Kitaip tariant, jeigu teismas yra nustatęs, kad tam tikras laikas lyg ir priklauso mamai, abiems tėvams sutarus, tas laikas gali būti priskiriamas tėčiui“, – paaiškina advokatas.
Tačiau teismo nutarties nesilaikymas iš esmės nėra toleruotinas. Tuomet vienas iš tėvų, pavyzdžiui, motina, matydama, kad vaiko tėvas galimai pažeidžia teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi teisę kreiptis į antstolį. Šis, nustatęs pažeidimą, gali kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo.
Siegel sako, kad Suodaitis pagrobė vaiką – kaip yra iš tiesų?
Lapkričio 8-osios vakarą Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santykių drama vėl įgavo pagreitį moteriai pranešus apie tai, kad vyras jai negrąžina vaiko laiku. Dėl to V. Siegel kreipėsi į policiją.
Policijos atstovai naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad lapkričio 8-ąją, 19.36 val., buvo gautas pranešimas, jog vaiką pasiėmęs tėvas negrąžino jo sutartu laiku. Anot pranešėjos, vyras vaiką pasiėmė 13 val. ir turėjo grąžinti 19 val., bet to nepadarė.
Kaip teigė V. Siegel, jos vyro advokatė likus pusvalandžiui iki sutarto vaiko sugrąžinimo laiko įspėjo, kad L. Suodaitis sūnų pasiima atostogų. Kaip pranešė advokatė, verslininkas išnaudos jam priklausančias atostogų dienas su sūnumi ir atostogaus nuo lapkričio 8-osios iki lapkričio 20-osios.
Socialiniuose tinkluose V. Siegel pasidalijo ir teismo nutartimi, kurioje rašoma, kad vaiko tėvas „turi teisę 14 dienų, jo kasmetinių vasaros atostogų metu, praleisti su sūnumi“. Vienų atostogų laikas negali viršyti 7 dienų, o apie atostogas turi iš anksto susitarti su vaiko motina. Tuo tarpu atostogoms verslininkas sūnų pasiėmė nuo lapkričio 8-osios iki lapkričio 20 dienos, ko, anot ekspertų, vyras savavališkai padaryti negalėjo.
„Jeigu, kol vyksta teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, teismo nutartimi yra nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su motina, o laikina bendravimo tvarka – su tėvu, tai to privalu ir laikytis. Tam ir yra teismo sprendimai, kad vaiko teisės bylos nagrinėjimo metu nedelsiant būtų įgyvendintos. Jeigu tėvas nesilaikė teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos ir savavališkai praleido su vaiku daugiau laiko, tokiais savo veiksmai galimai pažeidė teismo nutartį, – pabrėžia advokatė L. Sakalauskienė.
Pati V. Siegel savo socialinių tinklų profilyje nenustojo kartoti, kad L. Suodaitis vaiką pagrobė. Tokius teiginius kalbinti advokatai vertina atsargiai, mat pagrobimas yra plačiąją prasme gali būti suvokiamas kaip:
- vaiko paėmimas pažeidžiant teismo nutartį, jos sąlygas;
- vieno iš tėvų apribojimas vaikui bendrauti su kitu tėvu;
- pagal Hagos konvenciją pagrobimas yra vaiko išvežimas į užsienį be tikslo vaiką grąžinti motinai ar tėvui, pas kurį vaikas teisėtai gyveno.
„Šiuo atveju, mano nuomone, tai iš esmės negalėtų būti laikoma pagrobimu, nes kalbame apie tėvo naudai nustatytą bendravimo tvarką. Tai, kad tėvas teismo nutartį aiškina kitaip nei ji surašyta, situacijos nepadaro vedamos prie pagrobimo sąvokos. Nes kalbama apie tai, kad tėvas pasinaudojo tam tikromis teisėmis, kurias, kaip jis mano, jam nustatė teismas – pasiimti vaiką per vasaros atostogas – ir jis tą teisę realizavo dabar, lapkričio mėnesį. Tik bėda ta, kad lapkričio mėnuo nėra vasaros mėnuo“, – aiškina D. Židanavičius.
Kaip pažymi L. Sakalauskienė, jeigu teismo nutartyje nurodyta, kad tėvas su vaiku gali praleisti vasaros atostogas, o ne rudens metu, reikėtų ir laukti kitos vasaros.
„Nes vasaros atostogos yra vasaros laikotarpiu ir teismo sprendimo interpretuoti savaip bei kaip kompensaciją perkelti šias atostogas į rudenį galimybės nėra, nebent vaiko tėvams dėl tokio bendravimo pavyksta geranoriškai susitarti“, – sako advokatė.
Siegel teigia, kad vaiko nemato nė per kamerą
V. Siegel ašaras liejo ne tik dėl to, kad sutuoktinis vaiko negrąžino. Verslininkės teigimu, L. Suodaitis jai neleidžia matytis su vaiku net per kamerą.
„Šiandien tvarkau reikalus ir vis esu su advokate ant ryšio. Mano prašymai kitai pusei yra visai vienodi. Aišku, leido su vaiku pasikalbėti šiandien vakare per kamerą, o kitą dieną tik lapkričio 16-ąją, tad kiekvieną dieną vaiką per kamerą matyti jau „per daug“. Įvardijo, kad kontroliuoju jo atostogas, penkioms minutėms per kamerą“, – savo sekėjams pasakojo V. Siegel.
Vis dėlto sąlygos, kada ir kaip vaikas bendrauja su motina internetu, žinomos tik iš viešai paskelbtų duomenų. Taigi tikroji situacija gali būti kitokia.
„Teismo nutartyje, bent jau iš viešojoje erdvėje matomų duomenų, tokio bendravimo aspektų nėra aptarta. Tėvas lyg ir pasiūlė, ar mamai tiko, iki galo nėra aišku, o dabar klausimas, ar sudaromos, ar nesudaromos sąlygos bendrauti. Mamos teisė matytis su vaiku, pasikalbėti su juo per vaizdo perdavimo priemones galimai yra ribojama, bet tuo pačiu ji nutartyje nėra nustatyta“, – teigia D. Židanavičius.
Jeigu teismo nutartyje ši teisė iš tiesų nėra numatyta, nei pati V. SIegel, nei institucijos negali priversti L. Suodaičio sudaryti sąlygas mamai pabendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis.
Svarbesnis kitas klausimas – ar pažeista teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ar nepažeista?
Štai, ką turi padaryti ir Siegel, ir Suodaitis
L. Sakalauskienė pabrėžia, kad visai atvejais, teismas, nustatydamas, kiek ir kaip tėvai turi bendrauti su vaiku, atsižvelgia į vaiko interesus. Nors kiekvienas atvejis būna skirtingas, atsižvelgiant į daugybę aspektų – nuo vaiko amžiaus iki tėvus charakterizuojančių savybių, būtent vaiko, o ne tėvų interesai, visuomet turėtų būti pirmoje vietoje.
Ar Suodaičių atveju teismo nutarties laikomasi ir ar visiškai užtikrinami vaiko poreikiai, vien iš viešai prieinamos informacijos teigti sudėtinga.
„Viena, kai esi susipažinęs su bylos duomenimis, kita, kai susidarai nuomonę iš viešosios erdvės. Tai, ką mes girdime ir skaitome, nebūtinai gali sutapti su faktinėmis aplinkybėmis ir duomenimis, kurie yra reikšmingi teismui priimant sprendimą“, – teigia L. Sakalauskienė.
Nepaisant to, abu kalbinti advokatai pataria ginčą spręsti taikiai.
„Visada skatinčiau bet kurioje proceso stadijoje sustoti ir apmąstyti savo veiksmus – ar verta dėl to kovoti? Juk pirmiausia toji kova atsiliepia vaiko psichinei savijauta“, – kalba L. Sakalauskienė.
„Tėvai pirmiausia turėtų galvoti apie vaiką ir visus jį liečiančius klausimus stengtis spręsti gera valia, neįsikišant institucijoms, neužsivedant priverstinio nutarčių vykdymo mechanizmui su antstoliais, policija, vaiko teisėmis. Tai yra neigiama patirtis vaikui, kuri gali turėti įtakos ir ateityje“, – antrina D. Židanavičius.
Jei vis tik ginčas tęsiasi, o vienas iš tėvų mato, kad galimai pažeidžiama teismo nutartis, jis gali kreiptis į antstolius, kurie prižiūri teismo sprendimų vykdymą. Antstolis, tiksliai įvertinęs situaciją, gali perduoti klausimą teismui dėl baudos paskyrimo kitam tėvui. Bauda gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
Siegel ir Suodaičio konfliktas atvėrė spragas teisinėje sistemoje
D. Židanavičius atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos, kai galimai nesilaikoma teismo nutarties, parodo tam tikras teisinės sistemos spragas.
„Šios situacijos tam tikra prasme apnuogina teisinės sistemos ydas ir galimybes piktnaudžiauti“, – atkreipia dėmesį advokatas.
Pavyzdys – baudos už nutarties nesilaikymą. D. Židanavičius pastebi, jog piktnaudžiauti linkę asmenys kartais pasirenka gauti baudą nei laikytis teismo sprendimo. Pavyzdžiui, jei atsižvelgus į visas aplinkybes, vienam iš tėvų skirta 300 eurų bauda už teismo sprendimo nevykdymą, žmogus gali ją susimokėti, bet toliau nesilaikyti taisyklių.
„Tai parodo, kad baudos už pažeidimą galbūt yra neadekvačiai mažos. <...> Kartais tai tampa paskata nevykdyti teismo nutarties, nes pasekmės lyginant su pačiu pažeidimu yra neproporcingai mažos“, – pažymi advokatas.
Deja, Suodaičių istorija – vos viena iš tūkstančių. Panašūs ir dar sudėtingesni teisiniai ginčai vyksta nuolat. „
Bylų nagrinėjimas neretai užsitęsia, tad vaikai su tokiomis bylomis užauauga, taip ir nematę savo tatp savo tėvų normalių, pagarbių santykių, o tik nuolatinę kovą nežinia už ką ir kodėl“, – priduria L. Sakalauskienė.
