Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Sniegė į prieglaudą pakliuvo birželio mėnesį, tiesiai iš klinikos po sudėtingos operacijos. Sunku suvokti, tačiau Sniegę papjauti gyvą bandė jos šeimininkas.
Kelios pjautinės žaizdos kakle, perpjauta lūpa, sužalotas liežuvis – tokią mišrūnę į veterinarijos kliniką Panevėžyje atvežė policijos pareigūnai iš šeimininko namų.
„Ten buvo ne tik, kad įpjauta, bet buvo daugiau tų pjūvių, reikėjo pašalinti dalį audinių. Sėkmės kūdikis čia“, – pasakoja veterinarijos gydytoja Aušra Narsutė.
Po operacijos Sniegę ėmėsi globoti prieglaudos „Mažas draugas“ savanorės. Dabar Sniegė laiminga bėgioja po prieglaudos teritoriją.
„Galvojau, kad šuo po tokios patirties tikrai reaguos nekaip į žmones, kad bijos, slėpsis, bet įėjus ji visa spindėjo, nesvarbu, kad ką tik po narkozės“, – prisimena savanorė Linėja.
Prieglaudose atsidūrę šuneliai patyrė sunkiai suvokiamą žiaurumą
Sniegė dabar džiaugiasi ne tik savanorių rūpesčiu, bet ir kitų keturkojų draugija. Visi jie panašaus likimo. Kas muštas, kas badu marintas ar tiesiog išmestas kaip nereikalingas daiktas.
„Pontusas, mūsų mažylis. Jo mamytę išmetė kažkas nėščią, – sako „Mažas draugas“ savanorė Gustė. – Daug matę tokių istorijų, bet kiekvieną kartą tokios istorijos vėl šokiruoja ir galvoji, kur tas pasaulis ritasi.“
Toks klausimas kilo kiekvienam sveiko proto žmogui ir po kraupios Gauso egzekucijos Raseinių rajone. Štai dabar Gausas – akivaizdžiai atsigavęs. Tikras stebuklas, kad jis liko gyvas, mat girti šeimininkai jį užtalžę kastuvu pakasė gyvą.
„Tai, kad žmogus buvo jį tiek nuskriaudęs ir jis žmogaus nebijo, jis nori bendrauti, labai yra smalsus, viskas jam rūpi, nori eiti pasivaikščioti, voliotis ant žolės“, – sako „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Atsigavusiam senjorui Gausui globėjai ieško naujų namų.
„Būtų labai gerai, kad tai būtų privati valda, kad nereiktų lipti daug laiptų, kad tai nebūtų mažas butas, kad galėtų ant žolytės pabūti“, – teigia J. Gustaitienė.
Pasigenda specialaus registro
Itin meilumo trokštančios Sniegės dar laukia vakcinacija, sterilizacija ir savanoriai taip pat ieškos naujo, mylinčio šeimininko. Svarbiausia, anot gyvūnų globėjų, kad keturkojai vėl nepakliūtų į piktavalių rankas. O tokių situacijų, deja, bet pasitaiko.
„Žmogus pasiėmė Panevėžy, atrodo viskas gerai, bet jis vartojantis, ir metė į sieną kačiuką. Žmonės tą pamatė, išgirdo tą riksmą, bet mes nebespėjome išgelbėti“, – skaudžią istoriją pasakoja „Mažas draugas“ savanorė Rimantė.
„Mes turime problemą mūsų valstybėje, turime tokį nutarimą, kad jeigu smurtauja prieš gyvūnus, gauna tokią bausmę, kaip negalima laikyti gyvūnų 1–5 metus, tačiau niekur tas mums yra nematoma“, – paaiškina „Nuaras“ vadovė.
Pasak „Nuaro“ vadovės, tereikia, kad ta informacija atsirastų gyvūnų augintinių registre:
„Mes, registruodami augintinį, gyvūnų augintinių registre pirmiausia jungiamės ir imam duomenis iš gyventojų registro ir jeigu jau tas žmogus būtų teistas, būtų apribotos teisės disponuoti gyvūnais, tai galėtų atsirasti kažkokia vėliavėlė ar ženkliukas ir mes žinotume, kad mes tam žmogui negalime nieko duoti.“
Esą tokia informacija praverstų ir ieškant darbuotojų, savanorių ar laikinų globėjų.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.









































































































































































































































































