Mokesčių šešėlį atskleidę FNTT Kauno apygardos tyrėjai išaiškino, kad jokios veiklos nevykdžiusi bendrovė išrašydavo suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, kuriuose nurodyti realiai neįvykę sandoriai, ir juos pateikdavo veiklą vykdančioms bendrovėms, kad šios įtrauktų juos į savo buhalterinę apskaitą. Apskaitoje buvo dokumentai apie tariamus statybos darbus, pastolių nuomą ir plastikinių padėklų, konteinerių pirkimą. Jokios veiklos nevykdančiai bendrovei buvo pervedami pinigai už darbus, prekes ir paslaugas, kurių ji realiai neatlikdavo – šiuos darbus atlikdavo ir prekes parduodavo kiti asmenys ir bendrovės be jokių apskaitos dokumentų. Vėliau Vilniuje registruotai bendrovei pervesti pinigai iš banko sąskaitų būdavo išgryninami. Išaiškinta, kad 52-ejų kaunietė vadovavo organizuotos grupės nariams, atlikdavusiems tam tikras užduotis ir turėjusiems konkretų vaidmenį. Į organizuotą grupę įtrauktas Vilniuje registruotos bendrovės direktorius tebuvo fiktyvus jos vadovas, kuris, kaip įtariama, klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, o vadybininkas iš bendrovės banko sąskaitų paimdavo grynuosius pinigus už neva atliktas paslaugas ir pirktas prekes.
Jokios veiklos nevykdžiusios bendrovės banko sąskaitas valdė vilnietė, atlikdavusi banko pavedimus, o dar viena įtariamoji tvarkė buhalterinę apskaitą. Šešėlinę veiklą vykdžiusiems penkiems asmenims ir juridiniam asmeniui – Vilniuje registruotai bendrovei pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už įvyktas nusikalstamas veikas organizuotos grupės nariams gresia maksimali iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
