Darbingiausio amžiaus žmones užklumpanti klastinga liga - išsėtinė sklerozė Lietuvoje yra tinkamai diagnozuojama ir ne prasčiau gydoma nei užsienyje, tačiau sergantiesiems dar vis yra sunkiai prieinami moderniausi vaistai, kurie yra brangūs ir kol kas nekompensuojami, nepakankamai užtikrinamos reabilitacijos galimybės, nėra specialių pensijų fondų, atkreipia dėmesį ekspertai.
Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos valdybos pirmininkas, žurnalistas Tadas Jačiauskas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime pusiau juokais paminėjo, kad žodis "sklerozė" visuomenėje dar daug kam siejasi su senatve. Jaunas guvus vyras sako pats ne kartą susidūręs su aplinkinių nuostaba, kai pripažindavo sergąs išsėtine skleroze.
Jis nupiešė dvejopą sergančiojo išsėtine skleroze vaizdą, viename - žmogus, kuris nepaeina, sėdi vežimėlyje, sunkiau valdo rankas, serga depresija, viską užmiršta, nedarbingas, o jei ir darbingas, tai prastas darbuotojas, kitame pacientas, kuris juda, valdo rankas, jam negresia jokia depresija, yra darbingas ir turi darbo.
"Tokia sergančiojo būsena priklauso ne tik nuo likimo, bet ir laiku suteiktos gydytojų pagalbos ir tinkamų vaistų. Vaistų Lietuvoje yra įvairių, tiesa, likusioje Europoje jų yra įvairesnių", - sakė T. Jačiauskas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys jam antrindamas paminėjo, kad Lietuvoje kol kas nekompensuojamas tik vienas, pats naujausias preparatas, skirtas pacientams, kuriems jau jokie kiti vaistai nebepadeda. Gydytojas neslėpė, jog šis vaistas yra brangus.
Medikas pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra viskas, ko reikia diagnozuoti išsėtinę sklerozę. Duomenys apie sergančiuosius yra kaupiami jau ne tik dviejuose pagrindiniuose centruose - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių bei Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikose, bet duomenų bazės jau atsiranda ir regionuose. Jos yra svarbios, kad būtų galima prognozuoti, kiek reikės lėšų vaistams, gydymui.
"Važiuoti gydytis ar kreiptis į kitas šalis nėra jokio pagrindo", - sakė prof. V. Budrys.
Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas pažymėjo, kad išsėtinė sklerozė yra pačio darbingiausio, brandžiausio ir kūrybingiausio amžiaus žmonių liga. Ja dažniausiai pradeda sirgti žmonės 18-55 gyvenimo metais.
"Tai aukštai išsivysčiusių ir civilizuotų kraštų problema. Ji liečia visą iš esmės Europą, Jungtines Valstijas, Kanadą, o kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Afrikoje, ji yra paplitusi mažiau", - sakė V. Budrys.
Lietuvoje įregistruota maždaug 3 tūkst. sergančiųjų išsėtine skleroze, bet manoma, kad dar trečdalis jų į medikus nesikreipė ir nėra žinomi.
Europos išsėtinės sklerozės platformos pirmininko pavaduotojas Džonas Goldingas (John Golding) paminėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, pacientams ne tik yra menkos galimybės gauti geriausius vaistus šiai ligai gydyti, bet ir nėra tinkamos reabilitacijos. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje tinkamą reabilitaciją gauna tik maždaug trečdalis sergančiųjų išsėtine skleroze, Estijoje - 5 proc., Latvijoje - 3 proc.
"Baltijos šalyse nėra specialių pensijų fondų sergantiesiems išsėtine skleroze. O tai yra labai svarbu, nes jauni žmones yra priversti dėl ligos anksti pasitraukti iš darbo rinkos. Taip pat neužtikrinama paliatyvi slauga paskutinėmis gyvenimo akimirkomis", - sakė Dž. Goldingas.
