Bendras Europos Sąjungos (ES) gyventojų amžiaus vidurkis ir toliau nesustabdomai didėja. Naujausias statistikos tyrimas parodė, jog 2060 metais 65-erių metų ir vyresni žmonės gali sudaryti beveik trečdalį visos Bendrijos populiacijos.
Šiuo metu pagyvenusių žmonių skaičius ES siekia „vos“ 17 proc. - vienam pensinio amžiaus žmogui tenka keturi dirbantieji. Po pusės amžiaus vieną nedirbantį turės išlaikyti vos du dirbantys asmenys.
Dar įspūdingesnis bus asmenų, sulaukusių 80 metų ir daugiau, skaičiaus augimas - nuo dabartinių 4,4 proc. visų gyventojų iki 12,1 proc. 2060 metais.
Paskelbus tyrimo rezultatus, Europos Komisija (EK) išreiškė susirūpinimą dėl dabartinių demografinių tendencijų bei jų galimo poveikio Bendrijos ekonomikai.
„Esame susirūpinę, ar mūsų valstybės narės bus pajėgios padengti išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Svarbu išsiaiškinti, ar būsimoms kartoms neteks pernelyg didelė našta“, - teigė EK atstovė spaudai.
Apskaičiuota, kad 2060 metais pagyvenusių žmonių daugiausia bus Lenkijoje, kur vyresni nei 65 metų žmonės sudarys 36,2 proc. visų šalies gyventojų, Slovakijoje (36,1 proc.) bei Rumunijoje (35 proc.). Lietuvoje taip pat numatomas spartus pagyvenusių žmonių skaičiaus augimas - nuo dabartinių 15,8 proc. iki 24,3 proc. 2035 metais bei 34,7 proc. 2060-aisiais.
Mažiausias šis rodiklis po pusės amžiaus bus Liuksemburge (23,6 proc. pagyvenusių žmonių), Didžiojoje Britanijoje (24,7 proc.) bei Danijoje (25 proc.).
("LŽ" nuotr.)
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ atliktas tyrimas parodė ir tai, jog 2015 metais mirčių skaičius ES teritorijoje turėtų viršyti gimimų skaičių. Imigracija iš trečiųjų šalių liks vienintelis veiksnys, trukdantis sparčiam ES gyventojų skaičiaus mažėjimui.
Iki 2035 metų gyventojų skaičius, daugėjant pagyvenusių žmonių, vis dar turėtų augti, kol bus pasiekta 521 mln. žmonių riba. Vėliau imigracija nebegalės kompensuoti didelio senosios kartos mirtingumo ir 2060 metais ES jau gyvens tik apie 506 mln. žmonių.
Manoma, jog sparčiausiai minėtu laikotarpiu mažės Bulgarijos gyventojų skaičius (28 proc.), nuo jos nedaug atsiliks Latvija (26 proc.) ir Lietuva (24 proc. - iki 2,55 mln. gyventojų 2060 metais). Rumunijoje tuo metu gyvens 21 proc., o Lenkijoje - 18 proc. mažiau gyventojų, negu dabar. Tuo tarpu Kipro gyventojų skaičius turėtų išaugti net 66,2 proc., Airijos - 53 proc., Liuksemburgo - 52 proc., D.Britanijos - 25 proc., Švedijos - 18 procentų.
D.Britanija bei Prancūzija, išliekant dabartinėms tendencijoms, turėtų gyventojų skaičiumi aplenkti dabartinę ES lyderę Vokietiją. D.Britanijoje gyvens 77 mln., Prancūzijoje - 72 mln., Vokietijoje - 71 mln., Italijoje - 59 mln., Ispanijoje - 52 mln. žmonių. „Eurostat“, pristatydamas tyrimo rezultatus, atkreipė dėmesį į tai, jog pateikti demografiniai pokyčiai tėra vienas iš galimų scenarijų. Gimstamumas, mirtingumas ir imigracija gali kisti nepriklausomai nuo išankstinių prognozių.
