Tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės
Per pastaruosius penkerius metus, po dešimtmetį (1991–2001 m.) trukusio mažėjimo, santuokų skaičius ėmė didėti: 2006 m. susituokė 21,2 tūkst. porų, tai 1308 poromis daugiau nei 2005 m. Lietuva – viena iš ES valstybių narių, kur 2006 m. 1000 gyventojų teko daugiausia (6,3) santuokų
Nors santuokos registravimas atidedamas vyresniam amžiui, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, vyrai ir moterys vidutiniškai pirmą kartą tuokiasi būdami vieni iš jauniausiųjų.
2006 m. vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 27, moterų – 25 metai (2000 m. atitinkamai 26 ir 24 metai). Vėliausiai poros registruoja santuokas Danijoje ir Švedijoje (vyrai – 32–33 metų, moterys – 30–30,5 metų).
Lietuvoje 2006 m. pakartotinai tuokėsi beveik ketvirtadalis besituokiančiųjų (vyrų – 23,4 proc., moterų – 21,7 proc.).
Vis daugiau porų gyvena kartu santuokos neregistravusios
Statistikos departamento vertinimais, kas dešimtas namų ūkis yra netipinė šeima – sugyventiniai ar vieni vaikus auginantys motinos arba tėvai (po 5 proc. visų namų ūkių).
Gana dažnos ištuokos
2006 m. buvo įregistruota apie 11,2 tūkst. ištuokų. Daugiau nei dešimtmetį ištuokų rodiklis yra stabilus, vidutiniškai 1000 gyventojų tenka apie 3 ištuokas.
Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.
Du trečdaliai išsituokusių asmenų turi nepilnamečių (0–17 metų amžiaus) vaikų.
Vidutiniškai per metus po ištuokos be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Pagal ištuokų skaičių 1000 gyventojų (3,3) Lietuva – pirmoji iš ES valstybių narių. 2005 m. Čekijoje, Estijoje, Belgijoje, Danijoje ir Latvijoje 1000 gyventojų teko 3,1–2,8 ištuokos, o štai Airijoje, Italijoje Graikijoje ir Ispanijoje – tik 0,8–1,1 ištuokos.
Keičiasi gyventojų sudėtis pagal santuokinį statusą
Daugėja asmenų, niekada negyvenusių santuokoje, išsituokusių, o vedusiųjų (ištekėjusiųjų) – mažėja.
2006 m. pradžioje niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis, palyginti su bendru 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičiumi, sudarė 23 proc., išsituokusių moterų buvo pusantro karto, našlių moterų – net 5,9 karto daugiau negu vyrų.
Gimstamumo lygis išlieka žemas
2006 m. Lietuvoje gimė 31,3 tūkst. kūdikių, tai 724 daugiau nei 2005 m. Nors nuo 2003 m. gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumo lygis vis dar išlieka žemas.
Nė vienoje ES valstybėje narėje gimstamumo lygis neužtikrina kartų kaitos. 2005 m. iš ES valstybių narių aukščiausias gimstamumo lygis buvo Prancūzijoje (1,94), Airijoje (1,88), Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje (1,80), žemiausias – Slovėnijoje (1,23), Lenkijoje (1,24), Slovakijoje (1,25).
2006 m. vidutinis gimdančių pirmą vaiką gimdyvių amžius buvo 25 metai (2000 m. – 24 metai).
Kas trečias vaikas - nesantuokinis
Lietuvoje 2006 m. 9,3 tūkst. kūdikių gimė santuokos neregistravusiems tėvams (2000 m. – 7,7 tūkst.).Tendencija – sparčiai didėja dalis vaikų, registruojamų pagal abiejų tėvų pareiškimą: pernai taip registruota buvo 69,3 proc. visų santuokos neregistravusiems tėvams gimusių kūdikių (o 2000 m. – jie sudarė tik trečdalį).
ES valstybės narės pagal vaikų, gimusių santuokos neregistravusiems tėvams, skaičių labai skiriasi. 2005 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Švedijoje (55 proc.), o štai Kipre, Graikijoje ne santuokoje gimusieji sudarė tik 4–5 proc.
Didėja namų ūkių išlaidos
2006 m. namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 652 litai vienam asmeniui per mėnesį. Piniginės išlaidos sudarė 586 litus, t. y. 90 proc. visų vartojimo išlaidų. Palyginti su 2005 m., vartojimo išlaidos padidėjo 12,7 proc., arba 73 litais. Daugiau kaip trečdalį šios sumos sudarė padidėjusios būsto apstatymo, namų ūkio įrangos ir kasdienės namų priežiūros bei transporto išlaidos.
2006 m. namų ūkiai maistui (neskaičiuojant pinigų, išleistų valgyklose, kavinėse, restoranuose) skyrė 34 proc. visų vartojimo išlaidų. Tai sudarė vidutiniškai 220 litų vienam asmeniui per mėnesį.
Palyginti su 2005 m., išlaidų maisto produktams dalis sumažėjo 2,9 proc. punkto. Išlaidos būstui, kurui ir energijai sudarė 12 proc. visų vartojimo išlaidų, transportui – 10,3, drabužiams ir avalynei – 8,8, poilsiui ir kultūrai – 5,2 proc. visų vartojimo išlaidų.
Lietuvos gyventojai, palyginti su kaimyninėmis šalimis, maisto produktams skyrė didžiausią vartojimo išlaidų dalį. Estijoje 2006 m. išlaidos maistui sudarė 25 proc., Latvijoje 2005 m. – 31 proc. vartojimo išlaidų, būstui, kurui ir energijai atitinkamai 16 ir 12 proc., transportui – po 12 proc.
