Pasak parlamento vadovės, tai lems situacija pasienyje su Baltarusija.
„Manau, kad jei nepaprastosios padėties situacija leis, jei tuo momentu nebus nepaprastosios padėties, tikrai galėsime dėl Konstitucijos pakeitimo apsispręsti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento pirmininkė.
Seimo opozicija yra surinkusi parašus sausio 18 dieną sušaukti neeilinę parlamento sesiją, kad būtų pirmą kartą balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus.
Tačiau, anot V. Čmilytės-Nielsen, tą dieną suplanuotas pratęstos rudens sesijos posėdis, todėl neeilinės sesijos šaukti nėra reikalo ir galimybės.
Seimo pirmininkė tvirtino, kad balsavimo laukia ir kiti Konstitucijos pakeitimai.
Konstitucija numato, kad nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Spalio 12 dieną Seimas po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių mero rinkimų.
Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po dešimties dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje.
Dėl Konstitucijos pataisų balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Politikai siekia kuo greičiau priimti Konstitucijos pataisą, kad paskui galėtų keisti susijusius įstatymus ir ruoštis savivaldos rinkimams.
Pirmojo priėmimo procedūros laukia ir Konstitucijos pataisa, kuri per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos.
Šiam projektui Seimas po svarstymo yra pritaręs lapkričio 9 dieną.
Nepaprastąją padėtį dėl situacijos pasienyje su Baltarusija Seimas įvedė nuo lapkričio 10-osios mėnesiui, vėliau jos galiojimas pratęstas iki sausio 14-osios.
