Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad mūsų ir mūsų kaimynų nelaimei, Baltijos šalys visą XX amžių buvo didžiųjų valstybių geopolitinių mainų arena, savotiška pilkoji saugumo zona, o dabartiniai susitarimai energetikos, ekonomikos, kitose srityse grindžiami lygiai tais pačiais išskaičiavimais.
Dėl to, pasak Seimo Pirmininkės, būtina stiprinti Baltijos ir viso regiono šalių vienybę, kad konkurencija dėl nereikšmingų detalių neužgožtų strateginių tikslų.
"Mums, Lietuvai, būtina susivokti, kokie esame ir kokie norime būti, kokį savo valstybės vaidmenį matome Rytų ir Vidurio Europoje. Ar šiandien pasigirstančios kalbos apie mūsų valstybę kaip apie kažkokį tiltą ar koridorių neprimena jau minėtų istorinių pastangų paversti mus pilkąja zona? Ar tikrai išnyko grėsmė, pretenduojant tapti koridoriumi, iš tikrųjų tapti pereinamu kiemu?", - retoriškai klausė I. Degutienė sveikindama penktadienį Seime vykstančios tarptautinės konferencijos "Baltijos kelias - kelias į laisvę" dalyvius ir svečius.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Rytų ir Vidurio Europa jau dvidešimt metų iš naujo mokosi nebijoti tiesos, iš naujo mėgina realizuoti žodžius, kad tiesa padaro mus laisvus.
"Turbūt ne tik man, bet ir Jums pirmiausiai į galvą ateina mintis, jog narystė NATO ir Europos Sąjungoje užkerta kelią niūriai perspektyvai. Per dvidešimt metų pasikeitė įvairių jėgų veiklos metodai ir priemonės, tačiau motyvai, logika išliko ta pati. Ar galime laikyti pasaulį pasikeitusiu iš esmės, jei karines intervencijas ir slaptus geopolitinius sąmokslus keičia energetinis šantažas, informacinės atakos ir dvišaliai susitarimai, griaunantys visą Europos saugumo architektūrą? XX amžiuje kalbėjome apie geografinius įtakos zonų perdalijimus. Bet juk dabartiniai susitarimai energetikos, ekonomikos, kitose srityse grindžiami lygiai tais pačiais išskaičiavimais", - sakė ji.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad priklausymas politinei ir gynybinei šeimai pirmiausiai naudingas tuo, kad kiekvieno tos šeimos nario pozicija yra gerbtina ir turi savo teises.
"Antraip turėsime pripažinti, kad nei NATO, nei Europos Sąjunga negarantuoja saugumo ir stabilumo, nes didžiųjų valstybių susitarimai gali šią narystę tiesiog formalizuoti", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, būtent todėl mūsų regiono valstybės turi bendrai ir sutelktai siekti, kad NATO ir Europos Sąjunga nuolat įrodinėtų savo gebėjimus spręsti problemas, kurios svarbios visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, geopolitinės padėties ar kitų kriterijų.
"Kita vertus, daugelį problemų turime spręsti patys - savo valstybėse, savo regionuose. Istorinė patirtis liudija, jog, kai tik Lietuvos ir Lenkijos santykiuose atsirasdavo geopolitinis pleištas, kai tik Lietuvos ir kaimyninių Baltijos šalių santykiai atšaldavo ar nustodavo bendrumo, greitai visas regionas tapdavo didžiųjų valstybių politiniu įkaitu", - sakė I. Degutienė.
Lietuvos parlamento vadovės nuomone, šių istorinių pamokų būtina pasimokyti ir nekartoti klaidų.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad Baltijos kelias yra ir mūsų kelias į laisvę, kuris, be istorinio ir politinio matmens, turi ir labai ryškų moralinį matmenį.
"Jis dažnai nuvertinamas dėl interesų, tačiau būtent jis laiko tautų, valstybių ir organizacijų pamatus. Todėl šiandien, kuriant politinę, ekonominę ir moralinę Europos Sąjungą, visos Bendrijos narės turi laikytis vieningos istorijos sampratos. Kol didelė Vakarų Europos visuomenės dalis nesupras, kodėl mes vienodai smerkiame ir komunistinius, ir nacių nusikaltimus, Europa nebus galutinai suvienyta - mus tebeskirs moralinė Berlyno siena", - sakė I. Degutienė.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad neturėdami bendro požiūrio į politinį teisingumą, nekreipdami dėmesio į dalies Europos valstybių išgyventą istoriją, negalėsime kalbėti apie darnios ir vieningos politinės ir vertybinės Sąjungos kūrimą.
