„Jeigu ministerijos neprisijungusios, tai nėra prasmės dirbti“, – penktadienį komiteto klausymų metu teigė Seimo SRDK pirmininkas Tomas Tomilinas.
Surengti papildomus klausymus pasiūlęs parlamentaras Eimantas Kirkutis taip pat akcentavo, kad dėl įstatymo projekto kylančių nesutarimų nereikėtų skubėti jo priimti.
„Tikrai pasilikime diskusijoms. (...) Gal tiesiog dar vienus klausymus pasidaryti (...) ir bandyti ieškoti kompromiso“, – sakė E. Kirkutis.
Visgi klausymų metu savo pozicijas spėjo pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Teisingumo ministerijos bei Nacionalinės šeimos tarybos atstovai.
Nors Vyriausybė iš esmės pritaria įstatymo projektui, Teisingumo ministerija papildomai siūlo jame išsaugoti tėvystės ir motinystės papildomumo principą.
„Norėtume pasiūlyti grąžinti į įstatymo projektą tėvystės ir motinystės papildomumo principą“, – teigė Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Jūratė Burtilienė.
Savo ruožtu SADM atstovė akcentavo, kad šis Teisingumo ministerijos siūlymas neatspindi kolegialiai priimtos Vyriausybės pozicijos.
Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė Lijana Gvaldaitė ragino išsaugoti institucijos, kaip biudžetinės įstaigos, statusą ir stiprinti jos pajėgumus.
„Valstybei reikia ne mažiau, o daugiau nepriklausomos analizės, daugiau dialogo su savivaldybėmis ir ekspertinių siūlymų, todėl prašome išsaugoti Nacionalinę šeimos tarybą kaip Seimui atskaitingą biudžetinę įstaigą ir ją stiprinti“, – teigė L. Gvaldaitė.
ELTA primena, kad naujos redakcijos Šeimos stiprinimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti Nacionalinės šeimos tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, statuso, numatant, kad ši Seimui atskaitinga patariamoji institucija veiktų visuomeniniais pagrindais.
Taip pat siūloma atsisakyti dabar įstatyme įtvirtinto tėvystės ir motinystės papildomumo principo, pagal kurį teikiant paramą ir pagalbą šeimai turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną.
Šią nuostatą įstatyme siūlo išlaikyti parlamentarai Aušrinė Norkienė ir E. Kirkutis.
Įstatymo pakeitimais taip pat siekiama stiprinti šeimos politiką formuojančių institucijų bendradarbiavimą, gerinti sąlygas šeimoms auginti vaikus, paslaugų šeimoms prieinamumą bei užtikrinti nuolatinę demografinės situacijos stebėseną.
Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti.
Šiuo metu galiojantis Šeimos stiprinimo įstatymas priimtas 2017 metais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
