Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį išnagrinėjusi „valstiečių“ skundą konstatavo, kad šių metų birželio 21 dieną dalyvaudamas Rygos festivalio iškilmingame koncerte ir už atliktą baritono partiją gavęs 1100 eurų honorarą, parlamentaras Seimo statuto nepažeidė.
Tačiau meistriškumo kursai, kuriuose Seimo narys dalijosi patirtimi su jaunaisiais kūrėjais, pripažinti jo pedagogine veikla. Už tai balsavo keturi komisijos nariai, trys buvo prieš. Taip pat komisija rekomendavo V. Juozapaičiui ateityje vengti pedagoginės veiklos. Tokia veikla parlamentarams draudžiama Konstitucijos.
Konservatorius nesutiko, kad jo dalyvavimas Birštono vasaros akademijos penktame tarptautiniame simpoziume ir meistriškumo kursuose yra laikytina pedagogine veikla. Anot Seimo nario, kaip Lietuvos muzikų sąjungos narys jis gali dalyvauti asociacijos renginiuose, o bendravimas su jaunaisiais solistais negali būti prilygintas pedagoginei veiklai.
„Birštono vasaros menų akademija – tai vasarą vykstantis simpoziumas, menininkų susitikimas, ir to simpoziumo metu vyksta susitikimas su jaunais kūrėjais, ir aš pakviestas būti kartu ir pasidalyti patirtimi. Dėl šios veiklos aš neturėjau nei darbo santykių, nieko. Tai, ką aš dariau Birštone, jokiu būdu negali būti laikoma pedagogine veikla“, – sakė parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad jokio atlygio už dalyvavimą minėtame simpoziume ir susitikime su kūrėjais negavęs.
„Aš pasilieku teisę šitą jūsų sprendimą skųsti administraciniam teismui“, – į komisijos balsavimą reagavo Seimo narys.
Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) V. Juozapaičiui dėl su Seimo nario mandatu nesuderinamos veiklos inicijuoja apkaltą. Frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad apkaltos tekstas bus registruotas priėmus biudžetą. Teikti Seimui nutarimo projektą pradėti apkaltos procesą parlamentarui gali 36 Seimo nariai.
Apkaltos tekste „valstiečiai“ kelia klausimą, ar Seimo Kultūros komiteto narys V. Juozapaitis nesulaužė priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos dėl savo papildomos koncertinės ir pedagoginės veiklos.
Konstitucijos 60 straipsnis numato, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis, taip pat darbu, o papildomą atlygį parlamentaras gali gauti tik iš kūrybos.
2004 metais Konstitucinis Teismas (KT) yra paskelbęs, kad Seimo nariai gali gauti atlyginimą už kūrybinę veiklą, kurią jis atlieka ne kaip darbo, tarnybos ar panašių santykių subjektas.
Tame pačiame KT nutarime teigiama, kad pagal Konstituciją, kūrybinė veikla laikoma veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę.
Aštriai „valstiečių“ deleguotą kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir valdančiųjų kultūros politiką nuolat kritikuojantis Seimo Kultūros komiteto narys V. Juozapaitis apkaltą vertina kaip „susidorojimo ir keršto akciją“.
