Seimas antradienį po svarstymo nepritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kad būtų apmokestintos palūkanos, gaunamos už gyventojų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, kai palūkanos viršija 400 Lt (arba maždaug 20 tūkst. Lt indėlis – red. past.).
Padidinti palūkanas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, nuo 200 iki 400 Lt buvo siūloma Biudžeto ir finansų komiteto patobulintame projekte. Nepaisant to, įstatymo projektas grąžintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti.
Anot E. Masiulio, palūkanų dydis ateityje gali keistis, bet kol kas įstatymo pataisa nėra deramai parengta.
Tuo metu Ž. Šilgalis kvietė kalbėti apie visus mokesčius ir priminė, kad valdantieji jau seniai žadėjo pateikti tokią mokesčių sistemą, kuri nebebūtų kaitaliojama.
„Vėl aiškios sistemos nėra, vėl gesiname gaisrus. Ar normalu valstybėje, kai mokesčių įstatymai eina skubos tvarka. Kitais metais nebus iš ko atimti“, – sakė jis.
Tuo metu kiti parlamentarai siūlė kirstelėti neapmokestinamų palūkanų kartelę.
Seimo narys A. Mitrulevičius siūlė kirstelėti ją iki 1 tūkst. Lt, o B. Vėsaitė pabrėžė, kad tokiu atveju nebūtų nuskriausti tie, kurie ilgus metus taupė „juodai dienai“.
B. Bradausko teigimu, kad nenukentėtų eiliniai indėlininkai ir smulkusis verslas, reikėtų kirstelėti uždirbtų palūkanų kartelę iki 2 tūkst. Lt. (indėlio suma apie 100 tūkst. Lt – red. past.)
„Bet esmė – nėra apgalvotos ekonomiškai sistemos mokesčiuose ir kituose dalykuose“, – teigė B. Bradauskas.
Anot premjero A. Kubiliaus, įstatymo pataisa skatina taupymą.
„Kodėl palūkanos gaunamos iš indėlių negali būti apmokestintos, aš neišgirdau nė vieno argumento. Apsimetate, kad ginamas paprastas žmogus, turintis iki 10 tūkst. Lt indėlių. (...) Tie kurie sukaupę daugiau turto, turi daugiau ir prisidėti“, – tvirtino jis.
Vis dėlto parlamentarai nusprendė, kad įstatymo projektą dar reikia tobulinti.
Projekte taip pat siūloma, kad palūkanos nebūtų skaičiuojamos, jeigu gyventojas įsigis Vyriausybės vertybinius popierius. Taip esą siekiama paskatinti investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius.
(papildyta 16:00val.)
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto svarstyme – pertrauka
Antradienį Seimas taip pat svarstė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Pirmadienį patobulintam įstatymo projektui pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Svarstant šį klausimą dalis parlamentarų priekaištavo, kad tam netinkamai pasiruošta. Seimas priėmė opozicinės partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos atstovo V. Mazuronio pasiūlymą daryti NT mokesčio įstatymo pakeitimo projekto svarstyme pertrauką iki kito posėdžio. Už tai balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė 24 Seimo nariai.
Siūloma nustatyti, kad NT mokesčio objektu būtų visas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, o pajamos iš šio mokesčio būtų įskaitomos į valstybės biudžetą.
Praėjusią savaitę šiam, vadinamajam „prabangos“ mokesčiui po pateikimo pritarė 78 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 32 parlamentarai. Tačiau buvo pateikta ir nemažai siūlymų, kaip tobulinti naująjį mokestį numatantį įstatymo projektą.
Tarp jų – siūlymas neapmokestinti pagrindinio fizinių asmenų gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas gyvena ir jį įsigijo iš jau apmokestintų pajamų.
Gruodžio 15 d. valdančiosios Permainų koalicijos pasirašytame susitarime tikimasi, kad siūlomas nekilnojamojo turto apmokestinimas nuo 2012 m. pradžios į valstybės biudžetą papildomai įneštų apie 30 mln. Lt pajamų.
