Parlamento salėje užvirė žodžių mūšis, ar konservatorių siūlomas įstatymo projektas, kuriuo norima tradicinėms šeimoms taikyti daugybę lengvatų, gali būti svarstomas posėdyje, jei Seimo Teisės departamentas jį įvertino kaip antikonstitucinį.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė Paramos šeimai pagrindų įstatymo projektą pasiūlė išbraukti iš antradienio posėdžio darbotvarkės, nes esą Teisės departamentas įžvelgė prielaidų, jog kai kurios projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Seimo socialdemokratų frakcija kiek anksčiau yra skeptiškai įvertinusi konservatorių parengtą teisės aktą ir siūlo jo net nesvarstyti.
Tuo metu už paramą šeimoms mūru stoja projekto iniciatoriai konservatoriai.
"Ar prieštarauja, ar neprieštarauja Konstitucijai nustato tik Konstitucinis Teismas. Įtarimai dėl galimo prieštaravimo yra svarbūs įtarimai, bet juos galima svarstyti", - savo pateiktą įstatymo projektą gynė posėdžiui pirmininkavęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
Pasisvaidę citatomis iš Seimo statuto, parlamentarai galiausiai problemą išsprendė balsavimu ir nutarė įstatymo projektą palikti posėdžio darbotvarkėje.
Konservatoriai siūlo tėvams, kurie vaikus išaugino iki 18 metų gyvendami santuokoje, tais metais, kai vaikui sukanka 18 metų, nustatyti mokestines atostogas, tai yra tais metais atleisti juos nuo pajamų mokesčio mokėjimo.
Kiti siūlymai - nustatyti, kad gimus antrajam vaikui tėvams 2,5 karto didinamas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), gimus vaikui dvigubai mažinti motinos ar tėvo įsipareigojimus paskolos, paimtos studijų finansavimui, grąžinimui.
Siūlomos ir mokestinės lengvatos šeimoms, kurios ikimokyklinio vaiko priežiūrai samdo auklę.
Be to, norima įsteigti Šeimos teisių kontrolieriaus instituciją, valstybės lėšomis kurti Paramos šeimai centrus, Socialinių reikalų ir darbo ministeriją pervadinti į Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją.
Tuo metu, pasak socialdemokratų, projektas diskriminuoja nesantuokinės šeimos narius, ypač vaikus, ir tuo pažeidžia Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisų konvenciją, draudžiančias diskriminaciją dėl gimimo ar kitokios padėties.
Valdantieji aiškina, jog kas trečia moteris, gyvenanti santuokoje, patiria smurtą, ir tokia moteris būtų priversta gyventi santuokoje, nes valstybės parama numatyta tik santuokos pagrindu sukurtomis šeimomis.
Konservatorių siūlymus paskatino blogėjanti demografinė Lietuvos situacija. Per pastaruosius penkiolika metų gimstamumas sumažėjo iki ypač žemo lygio (suminis gimstamumo rodiklis šiuo metu mažesnis nei 1,3) ir yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES).
Toks gimstamumo lygis jau neužtikrina kartų kaitos. Palankiausia demografinė situacija yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis bent jau užtikrina paprastą gyventojų reprodukciją ir yra apie 2,1 - tai reiškia, kad kiekviena statistinė moteris turėtų pagimdyti vidutiniškai po 2 kūdikius.
