Po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimo posėdyje pateikė tai numatančias įstatymų pataisas, daugelis parlamentarų joms beveik vienbalsiai pritarė. Dabar jas svarstys ir prireikus tobulins Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kam ir kiek pinigų atiteks iš naujų krizės įveikimo priemonių, kurias praėjusią savaitę jau patvirtino Vyriausybė. Jeigu Seimas jas galutinai patvirtins ketvirtadienį, gegužės 7 d., atitinkamus įstatymų projektus dar turės pasirašyti prezidentas.
Po 200 eurų kiekvienam pensininkui
Pagal Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektą, kiekvienam senatvės pensijos ir dar trylikos kitų rūšių (netekto darbingumo, našlių, našlaičių ir kt.) išmokų gavėjui numatoma skirti po 200 eurų vienkartinę išmoką.
Šios išmokos turėtų būti išmokėtos šių metų rugpjūtį tokiu pačiu būdu, kokiu žmogui jau mokamos pensijos ar kitos išmokos – tai yra, pervedimu į banko kortelę, gyvai į namus ar pašto skyriuje.
Vienam žmogui 200 eurų bus mokama tik vieną kartą, nesvarbu, kiek skirtingų išmokų jis jau gauna. Pavyzdžiui, jei gyventojas gauna ir senatvės ir našlių pensiją, tai vienkartinė išmoka vis tiek bus mokama tik kartą. Ji bus pervedama be jokio prašymo – žmogui nieko nereikės daryti.
Vos registravus projektą, jam Seimo nariai jau pateikė pataisų. Pavyzdžiui, jų siūlymu, išmokas reikėtų mokėti nuo birželio, jas vadinti ne „vienkartinėmis“, o „rinkiminėmis“.
Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimais, 2020 metų valstybės biudžete turi būti skirta apie 182 mln. eurų. Vienkartines išmokas gautų apie 910 tūkst. asmenų.
Papildomos subsidijos darbdaviams ir 200 eurų bedarbiams
Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad 2020 m. liepos 1 d. bedarbių bus per 245 tūkst. – beveik 100 tūkst. arba 62 proc. daugiau nei metų pradžioje. Jau dabar yra virš 105 tūkst. darbuotojų, kuriems dėl karantino paskelbtos prastovos ir už kuriuos tūkstančiai darbdavių paprašė subsidijų iš valstybės biudžeto.
Siekiant ir po karantino visiems šiems asmenims bent kiek padėti finansiškai, siūloma keisti Užimtumo įstatymą.
Pagal numatomas pataisas, po karantino gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams galėtų darbdaviai, kurie patenka bent į vieną grupę: 1) per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų; 2) prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pavyzdžiui, neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas; 3) patenka į sąrašą įmonių, kurios nukentėjo nuo karantino.
Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100–30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto.
Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus du – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.
Be to, gyventojams, kuriems nemokama nedarbo draudimo išmoka galės būti skirta laikina darbo paieškos išmoka. Ji sieks 200 eurų ir galės būti mokama iki 6 mėnesių.
SADM skaičiuoja, kad šioms priemonėms įgyvendinti iš viso reikės 687,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Iš jų – 381 mln. eurų subsidijai darbo užmokesčiui darbdaviams, o 265 mln. eurų darbo paieškos išmokų mokėjimui.
Didesnės pašalpos nepasiturintiems
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisomis siekiama, kad daugiau asmenų gautų paramą, o ir ji pati padidėtų.
Skaičiuojama, kad priėmus pataisas vienišam asmeniui savivaldybių mokama pašalpa padidės 50 eurų pirmus pusę metų, 25 eurais bus didesnė antrus pusę metų, o mokant toliau – 12,5 eurų didesnė nei šiuo metu. Trijų asmenų šeimai pašalpa padidėtų 45 eurais.
Pašalpos gavėjui įsidarbinus socialinės pašalpos mokėjimas bus tęsiamas ir padidės jos dydžiai: 100 proc. pirmus tris mėnesius, 80 proc. kitus tris mėnesius, 50 proc. šešis mėnesius. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.
Be to, skiriant socialinę pašalpą, laikinai nebus vertinamas jos gavėjų turtas. 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nebus vertinamas šeimų ir asmenų turtas – tik pajamos.
Dauguma šių nuostatų liks galioti po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo, išskyrus laikiną turto nevertinimą.
Planuojama, kad daugelis šio įstatymo pataisų įsigaliotų nuo birželio 1 d. SADM skaičiuoja, kad joms įgyvendinti reikėtų apie 54,2 mln. eurų, kuriuos papildomai gautų apie 47,3 tūkst. asmenų.
Tiesa, ministerija tikisi, kad papildomų lėšų beveik neprireiks, nes savivaldybės ir taip sutaupo daugiau nei pusę pinigų, kuriuos socialinėms pašalpoms gauna iš valstybės biudžeto.
Be kita ko, siūloma keisti ir Išmokų vaikams įstatymą. Pagal teikiamas pataisas, numatoma daugiau paramos nepasiturinčių šeimų vaikams. 2020 metų valstybės biudžete papildomai tam turi būti skirta apie 7,92 mln. eurų. Skaičiuojama, kad papildomai skiriamą išmoką vaikui gaus apie 33 tūkst. daugiau vaikų.
