Už nutarimą dėl premijos skyrimo konservatoriui V.Landsbergiui balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Už premijos skyrimą buvo konservatoriai, liberalai, didžioji dalis „tvarkiečių“, vieningai prieš buvo arba susilaikė „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat socialdemokratai, išskyrus vienintelį balsavusį „už“ Gediminą Kirkilą.
Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, nors pirmininkavo posėdžiui, nebalsavo. Prieš eidama į posėdžių salę ji žurnalistams sakė dar nenusprendusi, kaip balsuos dėl premijos skyrimo.
Po neįvykusio balsavimo L.Graužinienė paskelbė, kad šiemet premija nebus teikiama, nes komisija iki lapkričio 23 dienos turi pristatyti Seimui kandidatūrą, o ją atmetus nebėra teisinio pagrindo svarstyti naujas kandidatūras.
V.Landsbergio kandidatūrą į Laisvės premijos laureatus atrinko speciali komisija iš septynių kandidatų. Po šio balsavimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė konservatorė Irena Degutienė paskelbė atsistatydinanti iš komisijos pirmininkės pareigų ir pačios komisijos. Iš komisijos narių pareiškė pasitraukianti ir liberalė Dalia Kuodytė.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „ Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
Bedė pirštu į LLRA
Portalo tv3.lt kalbintas Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas Kęstutis Masiulis neslėpė nuostabos ir pasipiktinimo dėl parlamento sprendimo neskirti Laisvės premijos V. Landsbergiui.
Jo manymu, šis klausimą socdemai tiesiog politizavo, užmiršdami V. Landsbergio darbus Lietuvos valstybei.
„Kas čia yra baisiausia, tai, kad buvo balsuojama kaip už partinį lyderį, tarkime, jeigu būtų balsuojama už A. Butkevičių ar kokį V. Uspaskichą, kad gautų laisvės premiją, tai sunkiai galėtume palaikyti. [...] Be to, V. Landsbergiui yra didelė neapykanta, kuri istoriškai susiformavo dėl jo tokio nesutaikomo būdo ir charakterio, kai jis rėžia tiesiai šviesiai, įvardina daiktus savo darbais, tai jis įgijo ne tik autoritetą ir draugų, bet įgijo ir krūvą priešų, ypač kairėje pusėje“, – kalbėjo K. Masiulis.
„Simboliškai, kad V. Tomaševskio partijos (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – tv3.lt) nariai balsavo prieš, tai prieš balsavo kitataučiai. Tai mums reikės balsuoti dėl „w“, tai kaip mums reikės balsuoti? Tokios takoskyros formuojamos, jos atsiranda ir V. Putinas turėtų trinti rankas“, – tęsė K. Masiulis.
Parlamentaras spėjo, kad, jei V. Landsbergis nebūtų TS-LKD nariu, tai jam premija greičiausiai būtų skirta.
„Aš įsivaizduoju, kad po šimto metų mūsų visų nebebus, bet turbūt vieną vienintelę pavardę iš šito laikmečio vaikai atsimins, tai V. Landsbergio. Ir mes jai dėl kažkokių partinių ambicijų nesuteikėme net Laisvės premijos“, – aiškino konservatorius.
„Čia dar yra ir antihumaniški dalykai. Salėje nėra nė vieno žmogaus, nežinančio, kad V. Landsbergis yra ligoninėje, tai net ir tai gali juk paveikti žmogų. Tai reikėtų iš anksto signalizuoti, neprileisti šito klausimo prie balsavimo. [...] Bet tas žmogus yra pažeminamas, bet kodėl jį reikia žeminti?“, – pridūrė K. Masiulis.
Irena Degutienė atsistatydino
Po tokio Lietuvos Laisvės premijos komisijos sprendimo, jos pirmininkė Irena Degutienė nusprendė atsistatydinti. Pareiškime, įteiktame Seimo Pirmininkei, I. Degutienė Seimo sprendimą nepritarti Laisvės premijų komisijos teikimui siūlyti 2015 m. Laisvės premiją skirti pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui vertina kaip nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija ir ja pačia, kaip Laisvės premijų komisijos pirmininke.
„Todėl nebematau galimybių būti Laisvės premijų komisijos pirmininke ir iš šių pareigų šiandien atsistatydinu. Taip pat prašau mane išbraukti iš Laisvės premijų komisijos sudėties“, - pareiškė I. Degutienė.
Argumentuodama tokį savo sprendimą, I. Degutienė Seimo salėje pabrėžė, kad minėtas Seimo daugumos apsisprendimas visiškai paneigia Lietuvos Laisvės premijos komisiją, įkurtą dar 2011 m. Lietuvos Laisvės premijos komisijos sprendimui Seimas nepritarė pirmą kartą.
LLRA atstovas: ši asmenybė skaldo, o ne vienija
LLRA atstovas, Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius portalui tv3.lt neslėpė, jog kartu su visa frakcija nepalaikė siūlymo Laisvės premiją skirti V. Landsbergiui.
„Tai yra premija žmogui, kuris vienija ir laisvę sukuria visiems piliečiams pagal vienodas teises. Beje, ta asmenybė yra prieštaringa tuo, kad suskaldė visuomenę ne tik tautiniu, bet ir socialiniu principu, o kalbant apie tautines mažumas, tai ši asmenybė nukreipė Lietuvos strategine politiką ne vienybės linkme, o skaldymo“, – apie priežastis, kodėl LLRA atstovai nepalaikė V. Landsbergio kandidatūros Laisvės premijai gauti, kalbėjo J. Narkevičius.
„Aišku, ir žemės grąžinimas vyko labai pažeidžiančiai ir čia jis prie šito prisidėjo, ir švietimo klausimai, ir pozicija, kuri yra nukreipiama tautinių mažumų atžvilgiu“, – tęsė politikas.
