Seimas, kuriame jau kelerius metus įstrigo vadinamojo liustracijos įstatymo pataisų paketas, ir toliau su jomis nesusitvarko.
2005-aisiais pateiktas pluoštas įstatymų pataisų niekaip neperkopia svarstymo stadijos - vis atidedamas dėl vienokių ar kitokių priežasčių.
Antradienį irgi nuspręsta vieną iš projektų atidėti iki kito posėdžio, kadangi parlamentarai pasiklydo tarp daugybės pataisų ir nebesusigaudė, už ką balsuoja.
Antradienį pritarta Darbo partijos frakcijos siūlymui svarstyme padaryti pertrauką iki kito posėdžio, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pavesta sudaryti lentelę, kurioje būtų pateikti visi pasiūlymai, nes kai kurių net nėra Seimo elektroninėje duomenų bazėje.
Pagal Seimo statutą, svarstymas turėtų būti pratęstas antradienio popietiniame posėdyje, tačiau, NSGK pirmininkui Algimantui Matulevičiui pripažinus, kad per pertrauką komitetas nespės susisteminti medžiagos, klausimas gali būti nukeltas ketvirtadieniui.
Kitus šio paketo projektus, kurie nesukelia painiavos, Seimas svarstė toliau.
Kai kurie parlamentarai abejojo, ar iš viso tikslinga priimti tokius projektus, kokie yra dabar, mat, ilgą laiką svarstant, pasikeitė įstatymų bazė, tad kai kurios siūlomos nuostatos neteko prasmės.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamentaro Rimanto Smetonos siūlymui išbraukti projekte numatytą dar vieną metų trukmės liustracijos laikotarpį, kurio metu būtų galima prisipažinti dėl bendradarbiavimo su sovietų spectarnybomis.
Parlamentarai ginčija tokią nuostatą, argumentuodami, jog po to, kai gruodį buvo priimtas įstatymas, atvėręs Ypatingąjį archyvą, minėtai medžiagai tapus vieša, nebetenka prasmės ir prisipažinimas dėl bendradarbiavimo.
Lietuvoje kartą jau buvo nustatytas liustracijos laikotarpis - nuo 2000 metų įsigaliojęs Liustracijos įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiesiems bendradarbiams leido prisipažinti dėl bendradarbiavimo, šitaip išvengiant pasekmių - prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo KGB praeitį laukė paviešinimas ir profesinės veiklos apribojimai.
Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį Liustracijos komisijai prisipažino maždaug pusantro tūkstančio buvusių KGB darbuotojų ir agentų.
2006-ųjų gruodį Seimas priėmė pataisas, numatančias, kad priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų yra neribojamas, išskyrus kelias išlygas.
Ribojamas priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra duomenų, susijusių su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusiųjų asmenų sąrašą.
Taip pat ribojamas priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą. Priėjimas prie tokių dokumentų bus ribojamas 30 metų po to asmens mirties, o jei asmens mirties data nenustatyta - 100 metų nuo to asmens gimimo.
