Nesulaukęs kai kurių Seimo komitetų vertinimų, Seimas padarė pertrauką iki ketvirtadienio, kai vėl tikis grįžti prie praėjusiųjų metų Vyriausybės veiklos ataskaitos svarstymo.
Antradienį paaiškėjo, kad Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto nariai nesiteikė apsilankyti parlamentiniuose komitetuose, kai pastarieji pagal savo kompetencijos sritis nagrinėjo Vyriausybės ataskaitą ir turėjo pateikti savo išvadas bei siūlymus plenariniam posėdžiui.
Kaip numato Seimo statutas, pasibaigus Seimo diskusijai parlamentas gali priimti rezoliuciją.
Seimo opozicinės frakcijos siūlė nepritarti Vyriausybės veiklos ataskaitai.
Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys įregistravo rezoliucijos projektą, kuriame priekaištaujama Vyriausybei dėl to, kad ji nepateikė konkrečių Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo.
Nors Vyriausybė nuolat deklaruoja skirianti didelį dėmesį emigracijai mažinti, ataskaitoje, anot „darbiečių“, nėra pateikiama jokių įgyvendintų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Rezoliucijos projekte taip pat pažymima, kad katastrofiškai aukštas nedarbo lygis, maži atlyginimai, sparčiai augančios būtiniausių maisto produktų kainos, didelės šilumos išlaidos gyventojams verčia jaunus žmones palikti Lietuvą.
Krikščionių partijos frakcijos įregistruotame rezoliucijos projekte priekaištaujama Vyriausybei, kodėl ji dvejus metus nedidina minimalios mėnesinės algos ir taip neskatina šalies rinkoje merdinčio vartojimo bei nestabdo „šešėlinės“ ekonomikos.
„Jei dabar nebus pakeistas neveiklus Vyriausybės vadovas ir suformuotas dalykiškesnis Ministrų kabinetas, šiais metais šalies gyventojų ir valstybės finansinė padėtis dar pablogės“, – tvirtina Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.
Remdamasis oficialia statistika apie pernai dar smukusias valstybės biudžeto įplaukas ir trečdaliu išaugusį nedarbą, Krikščionių frakcijos seniūnas V. Žiemelis teigia, jog Vyriausybė „toliau gilina ekonominę ir socialinę krizę, nesiimdama jokių veiksmų vidaus rinkai gaivinti ir legaliam verslui skatinti“.
Krikščionių partijos lyderio Gedimino Vagnoriaus manymu, Vyriausybei tenka atsakomybė už tolesnį didžiulį valstybės praskolinimą (ji pernai dar pasiskolino 9,5 mlrd. litų, arba 10 procentų BVP), milijardinės tarptautinės kreditinės paramos verslui ir būsto renovavimui „įšaldymui“ bankuose ir 2,5 mlrd. litų nepanaudojimo ES teikiamos neatlyginamos paramos, taip pat dėl dar dešimtadaliu sumažėjusio šalies įmonių kreditavimo ir mokesčių mokėtojų bėgimo iš šalies“.
Be to, „šalies Vyriausybė nepasinaudojo teise skolintis iš tarptautinių donorų kelis kartus mažesnėmis palūkanomis, o vėl ėmė “brangius kreditus iš komercinių bankų, todėl iš šių metų valstybės biudžeto padidintų palūkanų skirtumui padengti bus papildomai išleista dar 600 mln. litų, arba tiek, kiek ji pritrūko lėšų sumažintoms pensijoms atkurti“, – teigia ekspremjeras.
Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio įregistruotame rezoliucijos projekte pažymima, kad Vyriausybės veiklos ataskaitoje „reali padėtis Lietuvos ekonominėje, socialinėje, regioninės plėtros, teisės ir teisėtvarkos, nacionalinio saugumo ir kitose svarbiausiose srityse pateikiama neobjektyviai, sudėtingiausių problemų analizė paviršutiniška, nesiūlomi jų sprendimo būdai, išsamiai neaptariami artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai“.
Šių metų balandžio 14 d. Premjeras A. Kubilius pateikė Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą.
Remiantis Seimo statutu, kiekvienais metais iki kovo 31 d. Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.
