Piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo buvusio Seimo pirmininko, „pilietininko“ Viktoro Muntiano neliečiamybės panaikinimo klausimui daroma pertrauka iki penktadienio, o galutinai balsuoti ketinama kitą antradienį.
Tokį sprendimą priėmė visos Seimo frakcijos, nes esą laikinoji komisija, kuri paruošė Seimo nutarimo projektą ir kuri pasiūlė tenkinti prokurorų prašymą naikinti V.Muntiano neliečiamybę, pernelyg vėlai užregistravo galutinį dokumento projektą.
Panaikinti neliečiamybę prašė pats
Buvęs Seimo pirmininkas ir buvęs Pilietinės demokratijos (PD) lyderis Viktoras Muntianas ketvirtadienį portalui „Balsas.lt“ teigė pats prašysiąs, kad Seimas pritartų jo parlamentinės neliečiamybės panaikinimui. „Klausimai yra teisiniai ir į juos reikia atsakyti teisine, o ne politine kalba“, - sakė politikas. Tą patį jis kitais žodžiais kartojo iš tribūnos, tačiau įstatymų tvirtino nepažeidęs.
Socialdemokratų frakcija Seime paskutiniu momentu mėgino atidėti šio klausimo svarstymą, siūlydami išbraukti jį iš darbotvarkės, tačiau tam pasipriešino posėdžiui pirmininkavęs parlamento vicepirmininkas Gintaras Steponavičius ir pats V. Muntianas.
Seimo komisija siūlė parlamentui panaikinti piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo „pilietininko“ Viktoro Muntiano neliečiamybę. Už tokį sprendimą balsavo dešimt komisijos narių, vienas - liberalcentristas Rimantas Remeika buvo prieš ir vienas - socialdemokratas Vytautas Čepas susilaikė.
Dar trečiadienį parlamentaras teigė nesutinkąs, kad imunitetas būtų panaikintas, tačiau dabar nuomonę pakeitė.
Tiesa, politikas ir toliau tvirtino įstatymų nepažeidęs, nors ir padaręs „daug visokių klaidų”. Jis akcentavo, jog visi prašymai, su kuriais jis kreipėsi į Kauno apskrities pareigūną Virginijų Vizbarą (pastarojo neteisėti veiksmai yra V. Muntiano politinius ir teisinius nemalonumus sąlygojusios bylos pagrindas) ir jis primygtinai prašęs viską daryti pagal įstatymus. Pačius V. Vizbaro veiksmus į kampą speičiamas Seimo narys vadino nesuprantamais ir pabrėžė tikrai neprašęs kišti į žemę netikrų pamatų.
Kartu V. Muntianas pabrėžė, kad jei klausimai būtų iškilę ne prieš rinkimus, tai išvis nebūtų sulaukę tokio dėmesio ir atgarsio, tuo duodamas suprasti, jog jam metami kaltinimai yra politiškai motyvuoti, ką jis teigė ir anksčiau, aiškindamas, jog jį norima eliminuoti iš rinkiminės kovos Kėdainiuose.
V. Muntianas tvirtino, jog gailisi, kad įvykis (kai V. Muntianas mokėjo pinigus Kauno apskrities pareigūnui) nufilmuotas praėjusių metų liepos mėnesį, o byla pradėta tik sausį, gi informacija į spaudą nutekinta į spaudą tik kovą.
Parlamentaras paprašė negaišti laiko šiam klausimui ir atimti jo neliečiamybę, kaip to reikalauja Statutas ir Konstitucija bei sakė tikįs, kad ikiteisminis tyrimas į klausimus atsakys.
Kalbėję parlamentarai Petras Gražulis, Julius Veselka ragino patenkinti prokurorų prašymą ir akcentavo moralinę klausimo pusę. J. Veselka sakė, kad prokurorų darbo kokybę tikrinti reikės vėliau, o ir pats "skalpuojamas" parlamentaras galės apsiginti savo garbę teismuose.
Kitokios pozicijos laikėsi Algimantas Matulevičius, kuris ragino vertinti patį parlamentaro imunitetą, kuris nesąs tik formalumas ir stebėjosi, kad kolega J. Veselka tik rengiasi įsitikinti, jog teisėsauga neatlieka savo darbo. Jis priminė, kad anksčiau nebuvo panaikinta parlamentarų Vytenio Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko ir Arvydo Vydžiūno neliečiamybė. Šie atsisakė parlamentarų mandatų ir gynėsi teisiškai. "Viskas subliuško, tačiau jų gyvenimai buvo sudirbti. Daugelis ir šiandien juose vertina kaip kyšininkus", - piktinosi parlamentaras. Jis taip sakė, jog teismuose pats jau antrus metus mėgina apginti garbę ir orumą, kurią suteršė susikompromitavęs bei posto netekęs buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Arvydas Pocius.
A. Matulevičius reikalavo papildomos medžiagos ir įrodymų, kad ji buvo surinkta teisėtai. PD lyderis aiškino, kad V. Muntianas tikrai paslydo, bet jau yra nubaustas.
Išklausius šias nuomones svarstyme padaryta pertrauka ir liko neaišku, kada prie klausimo bus grįžta. Tai turėtų pirmiausia nuspręsti Seimo frakcijų seniūnų sueiga.
V. Muntiano neliečiamybė būtų panaikinta, jei už nutarimo projektą balsuotų daugiau nei pusė, t. y. 71 ir daugiau iš 141 parlamentaro.
Prokuroras Aidas Mažeika parlamentarams trečiadienį pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagą - taip pat ir kai kuriuos įrašytus telefonų pokalbius, vaizdo įrašą.
Generalinis prokuroras dėl V. Muntiano į Seimą kreipėsi birželio 17 dieną, tą pačią dieną buvo sudaryta atitinkama komisija.
V. Muntianui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V. Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.
Kaip yra sakęs generalinis prokuroras A. Valantinas, įtariama, kad V. Muntianas pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekė, jog Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti naujus pastatus.
Minimas sklypas priklauso verslininkui M. Grūdei, tačiau jis turėjo atitekti V. Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V. Muntianas esą siekė įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę vykdyti statybas šiame sklype ateityje.
Pasak generalinio prokuroro, Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, norėdamas palaikyti gerus santykius su V. Muntianu, vykdė neteisėtus jo nurodymus, kad bendrovė „Geometra“ parengtų sklypų padalijimo planą ir fiksuotų tikrovės neatitinkančią padėtį. A. Valantinas parlamentarams pasakojo, jog V. Vizbaras nurodė įkasti pamatų blokus V. Muntianui atiteksiančiame sklype ir taip imitavo senus pamatus.
V. Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. 2006 metais jis paliko darbiečius, įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V. Muntianas buvo išrinktas Seimo pirmininku.
Abiejų postų V. Muntianas neteko šių metų pavasarį, žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba. Kaip ir dauguma kitų buvusių parlamentarų pilietininkų, subyrėjus Pilietinės demokratijos frakcijai, V. Muntianas tapo Socialdemokratų frakcijos nariu ir savo balsu pagelbėjo premjerui Gediminui Kirkilui, kuomet buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo pastaruoju.
