Seimo rūmus antradienį ryte apsupo būriai mokytojų, reikalaujančių didesnių atlyginimų ir palankesnių darbo sąlygų.
Nešini plakatais su šūkiais „Stop švietimo sistemos griovimui!“, „Mokytojas su vergo sindromu - vargas valstybei“ bei skambindami varpeliais, Nepriklausomybės aikštėje ryte stoviniavo apie du šimtus pedagogų, nauji būriai traukė į piketo vietą.
Vadovaujami persirengėlių „Žabaitienės“ ir „Karkalo“ piketuotojai suko ratus, traukdami „Jurgeli meistreli“.
Antradienį Seime ketinama svarstyti nutarimo projektą „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimų“, kurį pateikė keturi opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovai. Juo siūloma Vyriausybei imti trumpalaikę valstybės paskolą ir pakelti pedagogų algas nuo gegužės 1-osios.
Nutarimu siūloma Vyriausybei pasiskolinti iki 200 mln. litų ir mokytojų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų algas nuo gegužės padidinti 20 proc. Vyriausybė tokio dydžio algų didėjimą yra pažadėjusi nuo rugsėjo.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) tokiam liberalsąjūdiečių pasiūlymui nepritarė, tačiau galutinį žodį vis tiek tars parlamentarai.
Seime pastaruoju metu įregistruota ne viena opozicijos inicijuota pataisa, kuria siūloma nedelsiant spręsti mažų pedagogų algų problemą.
Konservatoriai kiek anksčiau siūlė apkarpyti valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastato rekonstrukciją bei riboti valstybinių institucijų turto įsigijimą. Tačiau šio priemonių plano BFK net nesvarstė, nes buvo gautas preliminarus kito komiteto įvertinimas, jog nutarimas gali prieštarauti Konstitucijai.
Valdantieji pirmadienį pasiūlė suteikti įstatymines garantijas, jog nuo šio pavasario ir per artimiausius kelerius metus pedagogų darbo užmokestis padidės apie 100 proc.
Nutarimo projekte numatyta, kad pedagogams darbo užmokestis bus keliamas nuo šių metų balandžio 15-osios, tarnybinių atlyginimų koeficientą padidinant vidutiniškai 5 proc., o nuo rugsėjo 1-osios - dar 20 proc.
Nuo 2009 metų pradžios atlyginimų kilimas numatomas vidutiniškai 10 proc., o nuo rugsėjo 1-osios - dar 10 proc. Taip pat mokytojams būtų pridedamos netiesioginiam darbui su mokiniais skirtos papildomos valandos, kurių reikia etatui suformuoti. 2010-2011 metais atlyginimų augimas planuojamas kasmet po 10 proc.
Nutarimo iniciatoriai siūlo mokytojams atiduoti dalį Nacionalinio stadiono statyboms numatytų lėšų. Stadionui Vyriausybė yra numačiusi skirti 200 mln. litų.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos 2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir naštos užkrovimą ateinančioms vyriausybėms. Panašiai strategiją vertina ir A.Bružas, kurio nuomone, po rinkimų Vyriausybė jau nebebus įpareigota laikytis dokumente užfiksuotų nuostatų.
Profsąjungos dalis, vedama A.Bružo, nuo kovo 3-iosios paskelbė neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20 proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
