Pernai į SEB banką kreipėsi 272 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių: nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo prie paslaugų internetu sistemos duomenis, jie prarado sąskaitoje esančias lėšas. Banko duomenimis, sukčiai daugiau darbavosi vasarą, tuo tarpu metų pabaigoje buvo pastebėtas sukčiavimo atvejų mažėjimas.

Remiantis banko statistika, daugiausia sukčiavimo atvejų pernai buvo užfiksuota rugpjūčio mėnesį – 40, o spalio mėnesį nukentėjusiųjų, kurie kreipėsi į banką, buvo 26, gruodį – 10.

„Nuo vasaros pabaigos telefoninio sukčiavimo atvejų pradėjo nuosekliai mažėti. Ar tai jau ilgalaikė tendencija, ko gero, spręsti dar anksti, tačiau tai geras ženklas ir rodo, kad vieša bankų ir kitų įstaigų komunikacija ima duoti teigiamų rezultatų ir į sukčių pinkles pakliūva mažiau gyventojų. Tikimės, kad tokie teigiami pokyčiai ir toliau išliks, ypač kai įsigalios įstatymo pataisos, griežtinsiančios įkalinimo įstaigų, iš kur dažniausiai ir vykdoma tokia neteisėta veika, patikras“, - sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

REKLAMA

Nepaisant mažėjančio sukčiavimo atvejų skaičiaus, ir toliau susirūpinimą kelia telefoninių sukčių grobis. SEB banko duomenimis, pernai telefoniniai sukčiai iš viso pasisavino daugiau kaip 1,6 mln. litų. Didžiausia suma, kurią sukčiams pavyko iš asmens pagrobti, buvo daugiau kaip 90 tūkst. litų.

„Sukčiai per gana trumpą laiką suspėja ne tik ištuštinti sąskaitas, bet ir pasiimti greitųjų kreditų. Todėl neretai žmonės patiria kur kas didesnių nuostolių“, - sako A. Šapola. SEB statistika rodo, kad 2013 metų vidutinis neteisėtai paimto greitojo kredito dydis buvo apie 7,7 tūkst. litų.

Pasak A. Šapolos, svarbu viešai kalbėti ir apie kitą didelę problemą, kad vis daugiau žmonių už tam tikrą atlygį leidžia sukčiams naudotis jų banko sąskaitomis neteisėtai įgytoms lėšoms išgryninti. „Mūsų statistika rodo, kad tokių nusikaltimų bendrininkais dažniausiai tampa jauni, nuolatinių pajamų neturintys ir socialines išmokas gaunantys asmenys. Kiek jų buvo nubausta, sunku pasakyti, tačiau spartus tokių tarpininkų gretų augimas rodo, kad žmonės linkę rizikuoti“, - sako A. Šapola. SEB bankas pernai uždarė 350 asmenų, įtariamų dalyvavus sukčiaujant telefonu , sąskaitas – triskart daugiau negu 2012 metais.

SEB bankas dar kartą primena, kad niekas – nei fizinis, nei juridinis asmuo ar teisėsaugos institucija – neturi teisės prašyti asmens duomenų ir slaptažodžių, būtinų norint prisijungti prie banko paslaugų internetu svetainės. Kilus įtarimų, kad asmuo buvo apgautas arba bandyta neteisėtai išgauti asmeninę informaciją, svarbu nedelsiant kreiptis į banką ir pranešti policijai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų