Pasak valdininkų, tokių skolininkų yra per 100 tūkstančių. Ir dalis jų sąskaitose gali neberasti net ir tūkstančio eurų. Jei analogiškus mokesčius mokėjote kitoje šalyje, pinigus Sodra žada grąžinti, tačiau prieš teks paplušėti, kad tai įrodytumėte.
Vilnietė Olga dirba Airijoje, ir vos grįžusi trumpam į Lietuvą skuba į mokesčių inspekcijoje esantį Sodros skyrių. Moteris tikisi, kad „Sodra“ grąžins jai iš sąskaitos jau nurašytus pinigus, kaip skolą už PSD įmokas.
O štai iš Škotijos atvykusi trumpam į tėvynę Natalija – taip pat jau laukia eilėje susitikti su mokesčių administratoriais. Ji čia atskubėjo, kad dėl viso pikto susižinotų, ar nėra Lietuvai skolinga kokių nors mokesčių.
Toks tautiečių, ir ypač dirbančių užsienyje, nerimas dėl galimų skolų Sodrai ar mokesčių inspekcijai tėvynėje, pasirodo, turi rimtą pagrindą. Sodra jau po dviejų savaičių grasina skolas nuskaičiuoti automatiškai, ir, pasak jo, bus kalti tik patys gyventojai, jei jie nesitikrina Sodros internetinės paskyros arba nėra nurodę savo elektroninio pašto, kuriuo ir galėtų gauti perspėjimus apie augančias skolas.
Štai daugiau kaip šimtas tūkstančių lietuvių internetinėse Sodros paskyrose arba elektroniniais laiškais ką tik gavo perspėjimus skolas dėl privalomojo sveikatos draudimo. Vidutinė skola- apie 1000 eurų. Skola laikoma ir už einamąjį mėnesį nesumokėta 36 eurų įmoka.
Žmones guodžia bent tai, kad delspinigiai už šias skolas neskaičiuojami, o lėšų nurašymo mokestis – vienas euras. Sodra pripažįsta, kad didžioji dalis skolininkų yra emigravę, tačiau to nedeklaravę, todėl jiems kas mėnesį skola vis didėja. Kad įmokos nebūtų toliau skaičiuojamos, Sodra prašo kuo greičiau deklaruoti išvykimą. Antraip grasina skolas tiesiog nurašyti iš sąskaitų jau nuo rugpjūčio 28 d.
Sodra nurašytus pinigus žada grąžinti, jei emigrantams pavyks dokumentais įrodyti, kad analogiškus valstybinio sveikatos draudimo mokesčius jie mokėjo Europos šalyje, kurioje dirbo.
Tuo metu matydami, kad net šimtui tūkstančių lietuvių skolos už sveikatos draudimą tėvynėje toliau beviltiškai auga, valdantieji jau svarsto bent dalį jų nurašyti.
Kol kas kalbama, kad treji arba penkeri metai emigracijoje gali būti tas laikotarpis, kuriam suėjus lietuvis bus laikomas emigravusiu. Žadama, kad žmogus bus automatiškai pripažįstamas emigravusiu, jei per tą laiką Lietuvoje nebus atlikęs jokių veiksmų valstybinėse įstaigose, pavyzdžiui, nesinaudos medicinos paslaugomis, nesimokys, neprašys pašalpų.
Valdantieji tokį įstatymą žadėjo priimti šiemet, tačiau šis projektas tebėra nugulęs į stalčius ir nėra aišku, ar kitąmet jau galios.
