Marijampolės savivaldybės mero Rolando Jonikaičio kėdė vėl susvyravo. Praėjusių metų rugpjūčio 27 dieną, kai buvo svarstytas interpeliacijos klausimas, išsilaikyti poste merui padėjo tik jo ir bendražygių manipuliacijos. Tada pasitikėjimą meru valdančioji dauguma išreiškė pakeldama rankas, nors į slapto balsavimo urną nebuvo įmestas nė vienas biuletenis. Nors atidėti klausimo svarstymą dviems savaitėms prašė jį inicijavę opozicijos atstovai - tą dieną buvo laidojama vieno jų motina, todėl keli Tėvynės sąjungos atstovai nedalyvavo posėdyje. Tačiau mero kėdė buvo svarbiau už moralę. Daugumai labiausiai rūpėjo, kad po jų palaikymo vėl kelti klausimą dėl nepasitikėjimo meru bus galima tik praėjus metams. Kas iš valdančiųjų galėjo pagalvoti, kad opozicija, po posėdžio grasinusi kreiptis į teismą, taip ir padarys. Jau septynerius metus panašios sudėties taryboje apie tai negalėjo kilti net minčių. Tačiau dantis užsiauginusi opozicija šį kartą buvo rimtai nusiteikusi siekti teisingumo. Ji Kauno administraciniam teimui apskundė tarybą prieš tris dienas neįtraukus interpeliacijos klausimo į pagrindinę posėdžio darbotvarkę ir nepaskelbus visiems tarybos nariams, kaip tai numato Vietos savivaldos įstatymas. Teismas, vakar paskelbęs nutartį šioje byloje, su tokiais opozicijos vertinimais sutiko. Sutiko ir su kitais skunde pateiktais argumentais bei nutarė, kad tarybos dauguma neteisėtai pareiškė pasitikėjimą meru. Jeigu pasitikėta neteisėtai, vadinasi galima vėl nieko nelaukiant kelti tarybos posėdyje nepasitikėjimo R. Jonikaičiu klausimą. Ir argumentų dabar bus daugiau: meras ir jo pasirinkta aplinka nežino įstatymų, tarybos veiklos reglamento... Aišku, skęstantieji gali griebtis šiaudo - apskųsti Kauno administracinio teismo nutartį. Bet tai, matyt, tik atitolins valdančiųjų agoniją. |