Visoms Europos Sąjungos valstybėms privalu laikytis bendrų vietos valdžios rinkimų principų. Vienas jų – galimybė būti išrinktiems ir dalyvauti renkant vietos valdžią konkrečioje savivaldybėje nuolatos gyvenantiems asmenims, neturintiems tos šalies pilietybės.
Pasak Z. Vaigausko, savivaldos rinkimų teisę rinkti turės apie 19 tūkst. nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turinčių asmenų.
Daugiausia Lietuvos pilietybės neturinčių kandidatų pretenduoja tapti Visagino savivaldybės tarybos nariais – net 16. Kaune dėl mandatų ketina grumtis keturi, Vilniuje – trys, Širvintų ir Trakų rajonuose – po vieną užsienietį.
Gausiausiai kandidatų, turinčių nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, yra Lietuvos rusų sąjungos sąrašuose – 10. Centro partija į savo rinkimų sąrašus įrašė keturis, Liberalų ir centro sąjunga – tris tokius kandidatus, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Pilietinės demokratijos partija ir Valstiečių liaudininkų sąjunga. Lietuvos lenkų liaudies partija bei „Tvarka ir teisingumas“ (liberaldemokratai) į sąrašus įtraukė po vieną tokį kandidatą.
Visų 25 kandidatų, neturinčių Lietuvos pilietybės, pavardės yra slavų kilmės, teigia „Lietuvos žinios“. Be to, šie asmenys nepriklauso jokiai politinei partijai, nes jų nariais gali tapti tik Lietuvos piliečiai.
Politologo Algio Krupavičiaus vertinimu, naujoji rinkimų tvarka, atsiradusi dėl Lietuvos narystės ES, neabejotinai yra demokratiška, kadangi vietos valdžios sprendimai aktualūs visiems tam tikroje teritorijoje gyvenantiems žmonėms. Jis suabejojo, ar ateityje minėta nuostata gali būti pritaikyta ir per parlamento rinkimus. Dėl nacionalinių parlamentų rinkimų bendros ES pozicijos iki šiol nėra, rašo „Lietuvos žinios“.
REKLAMA
