Nepriklausomų kandidatų gausus dalyvavimas menkai kuo padės rinkimų demokratiškumui ir politinei sistemai - mano politologai.
Pirmadienį, gruodžio 27 dieną, pasibaigė terminas, iki kurio partijos ir vadinamieji nepriklausomieji kandidatai į savivaldybių tarybų rinkimus turėjo pateikti dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai. VRK duomenimis, daugiausia nepartinių kandidatų grumsis dėl mandatų Vilniuje - 122. Antroje vietoje – Mažeikiai. Čia tokių susirinko 92. Nepartinių kandidatų visiškai neatsirado Akmenės, Biržų, Jurbarko, Molėtų, Neringos, Pakruojo, Rietavo ir Vilniaus rajono savivaldybėse.
Politologas Lauras Bielinis primena, kad partijos, artėjant rinkimams pajutusios, kad žmonės jomis nusivylė, noriai kūrė, neva, visuomeninius judėjimus ir delegavo į juos, neva, nepartinius veikėjus. „Teoriškai turėtų būti naudinga. Praktiškai manau, kad sistema yra iškraipyta. Didelė dalis vadinamųjų nepriklausomų kandidatų yra partijų deleguoti. Kai kurie iš anksto pasiskelbę tarsi nepriklausomų kandidatų rinkiminiai susivienijimai yra tokios pat partinės struktūros užuomazgos. Tiek pagal savo struktūrą, tiek pagal užmojus jos yra partinės, kurios tiesiog vėliau formalizuosis“, - mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto dėstytojas.
Komentuodamas kandidatų Vilniuje ir Mažeikiuose gausą, L. Bielinis sakė nesąs nustebęs tik dėl Vilniaus. „Tai yra sostinė, didžiausias miestas, kuriame yra ir daugiausia konkurentų. Kas dėl Mažeikių, tai manau, kad susidūrėme su atveju, kai grumiamasi dėl kažkokių privačių interesų ir siekiama juos realizuoti“, - svarstė ekspertas.
Demokratijos karikatūra
Dar griežčiau rinkimų sistemą ir tariamai įvykusią jos reformą įvertino jo kolega, politologas Vytautas Radžvilas. Jis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad sukurta demokratijos karikatūra, o rinkiminė kova bus toks pat spektaklis, kaip ir anksčiau.
V. Radžvilo nuomone, didelis kiekis pavienių kandidatų, kurie balotiruosis šalia partijų, nieko gero neduos. Sistema, esą, jiems vis tiek neleis įgyti esminės įtakos sudaryti realios konkurencijos. „Žalą demokratijai neretai daro tie, kurie apie ją garsiai rėkė. Situacija buvo nuo pat pradžių supainiota pradėjus aiškinti, kad rinkimuose turi dalyvauti ir visuomeninės organizacijos. Taip buvo nutrinta riba tarp politinių ir nepolitinių organizacijų. Užuot tai svarsčius, turėjo būti atvertas kelias balotiruotis nepartiniams piliečių sąrašams, kaip tai yra daugelyje labai demokratiškų valstybių“, - sakė politologas.
Pasak Vytauto Radžvilo, partijos tuomet būtų jutusios konkurenciją. „Sudarius tokią galimybę, piliečių dalyvavimas būtų buvęs realus politinis veiksmas. Tokie sąrašai paprastai tampa reikalingi ir atsiranda tuomet, kai politinė sistema degraduoja. Dažniausiai jie neatsiranda, nes pats galimybės sudarymas priverčia partijas suvokti tokio iššūkio ir konkurencijos galimybę“, - aiškino jis.
„Balsas.lt“ primena, kad galimybę balotiruotis pavieniams nepartiniams piliečiams, bet ne jų sąrašams Seimas šiemet įteisino siekdamas kaip nors pritaikyti rinkiminę sistemą prie dar 2006 metais paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad nepartiniams balotiruotis sudarytos kliūtys prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
