Projektu siūloma grąžinti Lietuvoje istorinę pareigybę - šaltyšių, kitaip - vietos bendruomenės vadovą. Šaltyšius atstovautų savo bendruomenės - šaltyšijos - gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, būtų renkamas bendruomenės gyventojų atviru balsavimu.
Parlamentarams užkliuvo tiek pats "šaltyšiaus" terminas, ne vienam sukėlęs juoką, tiek jo rinkimų mechanizmas.
Parlamentaras Virginijus Domarkas pažymėjo, jog iš vokiečių kalbos kilęs terminas "šaltyšius" turėtų būti vertinamas kaip barbarizmas, be to, jo istorinė reikšmė neatitinka įstatyme siūlomos apibrėžties.
"Šaltyšius arba šulcas, Mažosios Lietuvos ir Prūsijos feodalinio laikotarpiu kaimo steigėjas, vadovavo valstiečių savivaldai ir teismui, įsigalėjus baudžiavai 16-17 amžiuje administravo dvaro valstiečius, varė juos į lažą, prižiūrėjo dirbančius. Specialistai terminą šaltyšių vertina kaip barbarizmą, siūlymai įvesti vietos savivaldos terminą "šaltyšius" reikėtų traktuoti kaip nesusipratimą", - sakė V. Domarkas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovui Juliui Sabatauskui juoką sukėlė numatomas šaltyšiaus rinkimų mechanizmas - atviras balsavimas.
"Susirenka penki šimtai gyventojų ir išsirenka vadovą - toks mechanizmas primena Antikos forumą. Kaip bus suskaičiuoti balsavimo rezultatai? Iš akies?", - sakė J. Sabatauskas.
Tuo tarpu įstatyme numatomą įteisinti savivaldybių tarybų narių priesaiką TTK vadovas laiko antikonstitucine.
"Šiuo atveju neaišku, kas yra priesaikos objektas. Tauta, tos teritorijos gyventojai? Tokius siūlymus įtakoja supaprastintas suvokimas, kad savivaldybė - sumažinta valstybė. Bet tai anaiptol ne valstybė, valstybingumo ten nei kruopelytės būti negali, tai teritorija", - sakė J. Sabatauskas.
Dėl projekto, kuriam trečiadienį pritarta po pateikimo, Seimas spręs, kai jis bus apsvarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių, Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetuose.
REKLAMA