• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mirtingumo rodiklis pernai buvo didžiausias per pusę amžiaus - pirmąkart nuo 1950-ųjų tūkstančiui gyventojų teko 13,5 mirusiojo.

REKLAMA
REKLAMA

Statistikos departamento (SD) duomenimis, 2007 metais Lietuvoje nutrūko 45,6 tūkst. gyvybių. 2006-aisiais mirusiųjų buvo 811 mažiau.

REKLAMA

Mirusių vyrų tūkstančiui gyventojų pernai teko 15,7, tuo metu moterų - 11,6.

Anot SD, tiksliausiai mirtingumo skirtumus tarp lyčių parodo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Pernai vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 64,9 metų, o moterų - 77,2 metų.

Gyventojų mirtingumo didėjimas lėmė, kad, palyginti su 2000 metais, vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo beveik 2 metais, moterų - 0,3 metų.

REKLAMA
REKLAMA

Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2007-aisiais buvo trumpiausia tarp ES valstybių narių, o pagal moterų gyvenimo trukmę Lietuva nežymiai aplenkė tris šalis - Bulgariją, Latviją ir Rumuniją.

Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės išlieka didžiausias tarp ES valstybių narių: 2007-aisiais vyrų ji buvo 12,3 metų trumpesnė negu moterų (2000 m. - 10,7 metų).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2007 metais vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų pagal Europos standartą) buvo 2,2 karto didesnis negu moterų, o kaimo gyventojų - 1,2 karto negu miesto.

Lietuvos vyrų šis rodiklis yra vienas didžiausių tarp ES valstybių narių. Vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis beveik du kartus, o moterų - 1,5 karto viršija šių šalių vidurkį.

REKLAMA

Nors mirtingumo rodiklis pastaraisiais metais šalyje padidėjo, sumažėjo kūdikių mirtingumas. Kūdikių mirtingumo rodiklis, rodantis, kiek 1000 gimusiųjų tenka negyvų kūdikių, sumažėjo nuo 7,9 2004-aisiais iki 5,9 2007 metais, tačiau jis išlieka gerokai didesnis negu daugelyje senųjų ES valstybių narių. ES vidurkis - 4,7.

REKLAMA

Pernai apie 83 proc. žmonių mirė nuo trijų pagrindinių mirties priežasčių - kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir panašiai).

Dauguma moterų (34 proc.) mirė nuo krūties ir lytinių organų piktybinių navikų. Palyginti su ES valstybėmis narėmis, Lietuvos moterų mirtingumas nuo piktybinių navikų atitinka šių šalių vidurkį, o nuo krūties piktybinių navikų yra vienas mažiausių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų