Prokuratūrai ir teismui net dvejus metus nesugebant paskelbti jokio nuosprendžio paprastoje parlamentaro Roko Žilinsko byloje, visuomenei vargu ar verta tikėtis teisingumo gerokai sudėtingesnėse rezonansinėse bylose. Tyčia ar net atsitiktinai tyrimai vilkinami tiek, kol nutrūksta dėl senaties, rašo "Vakaro žinios".
"Akivaizdu, kad ne visos bylos sudėtingos. Bet yra nustatytos taisyklės, dėl kurių laikas ištempiamas: numatytos įvairios procedūros, ekspertizės, liudytojai, kurie neateina į posėdžius. Tada iškart kyla klausimas, ar tas procesas kai kuriose bylose negalėtų būti paprastesnis. Mano nuomone, galėtų būti. Bet čia jau įstatymų leidėjų reikalas sutvarkyti tą reikalą", - dėstė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis.
Pasak advokato, bylos nagrinėjimo procesas pernelyg formalizuotas. Teisininko nuomone, neretais atvejais reikėtų atsisakyti ikiteisminių tyrimų, nes tai galima atlikti tiesiog teisme.
"Kodėl aš 5 kartus turiu tą patį aiškinti? Ateičiau į teismą, kartą paaiškinčiau - ir viskas. Teismas galėtų nuspręsti - yra nusikaltimo sudėtis, ar ne. Bet ne, prisigalvojama visokių dalykų ir gaištamas laikas", - piktinosi L.V. Papirtis. Tiesa, anot jo, komercinės, ekspertizinės, kontrabandinės bylos, kuriose yra šimtai liudytojų, paprastai ilgai nagrinėjamos pagrįstai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pripažįsta, kad Seimas ne viską padarė, jog bylos būtų nagrinėjamos operatyviau.
"Yra problemų, nes ikiteisminio tyrimo terminai nenustatyti. Ryškėja ir daugiau įstatymų netobulumų. Kai kurios pataisos jau įregistruotos, kai kurias rengia darbo grupė. Tirdami vadinamąjį pedofilijos skandalą gavome kalną skundų dėl bylų vilkinimo. Daug, oi daug bylų užvilkinta", - dėstė parlamentaras.
Tačiau, anot jo, ne tik įstatymai dėl to kalti.
"Dažnai advokatai žaidžia teise ir senaties laukia. Viena iš idėjų - keisti tvarką, kad, bylai atsidūrus teisme, senaties terminas sustotų. Tada dingtų noras vilkinti. Be to, teismai prastai organizuoja darbą ir neatlieka savo funkcijų, pakviestieji neatvyksta į teismo posėdžius. Gal teismai į tai griežčiau turėtų reaguoti, gal baudas skirti", - svarstė S. Šedbaras.
Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė tvirtina, kad bylos tiriamos ilgai dėl milžiniško jų kiekio.
"Kai turi krūvį, kad bylos nagrinėjimą gali paskirti tik 2011-iesiems metams, taip kaip bylą išnagrinėti per mėnesį? O būtent taip dabar ir yra. Ypač civilinių bylų krūvis auga, nes vis daugiau žmonių įsiskolinę, vis daugiau bankai reikalauja, vis daugiau bankrutuojančių įmonių. Baudžiamųjų bylų skaičius irgi auga", - dėstė L.Garnelienė.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, dalyje bylų yra rimtas pagrindas jas nagrinėti ilgai, o dalis bylų užtrunka dėl netinkamo teismų darbo planavimo: dėl posėdžių šaukimo neužtikrinus, ar šaukiamieji atvyks į posėdį, dėl laiko tempimo ir panašiai. "Netinkamas darbo organizavimas susijęs ir su teismų informacine sistema, neturinčia laiko planavimo modulio. Tai planuojama diegti kitais metais. Tada bus galima užtikrinti, kad, pavyzdžiui, nebūtų kviečiami advokatai, turintys kitą bylą tuo pat metu.
Aišku, labai svarbus ir kitas aspektas: gaila, tačiau labai dažni atvejai, kai teisėjams ne visada rūpi, kad teismo procesas vyktų sklandžiau ir operatyviau. Bent jau toks įspūdis man susidaro", - "Vakaro žinioms" sakė ministras.
