Apie tai laidoje diskutavo karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Dabartinė Rusijos retorika
Kaip jūs pats vertinate visą tą retoriką, kuri dabar vyksta? Grasinimai, masiniai smūgiai Ukrainai, kas jiems darosi ir kiek čia to sveiko proto gali būt?
G. Mažeikis: Norėčiau pastebėti tokį dalyką, kad visai dabar nenorėčiau kalbėti apie Ukrainą, o pratęsti, ką mes kalbėjome dėl Kaliningrado srities ir grasinimų Baltijos šalims. Tai priminsiu, kad tradiciškai karai prasideda tokiu būdu.
Pirma – yra propagandinis pasiruošimas, kurį galima vertinti pagal jo augantį intensyvumą, priešo vaizdavimą ir kiek parodoma įvairių reportažų apie šitą blogą nacistinę šalį, kuri engia rusus arba kažką trukdo.
Vėliau antras būtinas žingsnis yra provokacijos. Provokacijos žingsnis gali būti net ir labai abejotinas. Prisiminkime, kaip Rusija puolė Sakartvelą. Ten buvo tokios miglos, kas privertė, paskatino pirmus šaudyti, kur šaudyti. Po to niekas nebeišsiaiškina. Visada galima apkaltinti, kad Lietuva pirma pradėjo.
Šiuo atveju Rusijai labai nepalanku rodyti, kad Baltijos šalys yra stiprios ir mes galėtumėme juos užpulti arba ką nors jiems padaryti. Lietuva, Baltijos šalys yra rodomos kaip nevykusios, negebančios, neturinčios ekonominės perspektyvos, nesavarankiškos, neturinčios subjekto teisės nei Europos Sąjungoje, nei santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis.
Kitaip tariant – visiški vasalai, mažuliukai ir niekam tikę. Dėl to pasakyti, kad mažuliukas ir niekam tikęs užpuolė Rusiją, būtų labai kvaila. Dėl to provokacijos daromos visai kitokio pavidalo. Baltijos šalys nesugeba kontroliuoti savo teritorijos praskrendant Ukrainos dronams. Tokia yra šiuo metu propaganda, kad mes nesugebame kontroliuoti šitos teritorijos.
Ar tai būtų per Baltijos šalis skrendantys Ukrainos dronai, ar nukreipti Rusijos, ar pačių ukrainiečių pasiųsti, ar slapta rusų pasiųsti iš Baltarusijos – neturi jokios reikšmės, kaip daroma provokacija. Svarbu parodyti, kad šitos teritorijos yra nesavarankiškos ir nesugeba užtikrinti Rusijos saugumo ir įgyvendinti, atlikti savo pareigas.
Todėl dronų prasiveržimas, net jeigu jie būtų paleisti baltarusių, ne ukrainiečių, iš pačios Baltarusijos į Kaliningrado sritį, tai būtų galima provokacija, kuri sakytų, kad Lietuva nevaldo Suvalkų koridoriaus ir negali užtikrinti saugumo Rusijai. Tada NATO būtų pakankamai sudėtinga atsakyti.
Atmenant tai, kad tuoj pat turėtų prasidėti kažkokios derybos, kurios būtų nukreiptos būtent prieš ukrainiečius ir prieš Baltijos šalis, parodant jų nesavarankiškumą. Kitaip tariant, tai sukeltų diplomatinę arba karinę intrigą. Mes kaip tik tokias provokacijas šiuo metu matome visose trijose Baltijos šalyse, bet pagal skirtingus scenarijus.
Labiausiai, žinoma, yra pažeidžiama Latvija. Patys latviai tai supranta, kadangi jie ten gali pasinaudoti netgi dviguba provokacija. Pirmoji, kad Latvija nekontroliuoja savo erdvės, per kurią skraido ukrainiečių dronai. Antroji – Latvija pažeidžia rusų teises, juos engia, išnaudoja, todėl jiems reikalinga visokia pagalba.
Dėl Lietuvos yra visai kita istorija. Čia yra tranzitas į Kaliningrado sritį, kurį Lietuva turėtų užtikrinti, remiantis Rusijos, Europos Sąjungos ir Lietuvos sutartimis. Neva mes nepakankamai užtikriname traukinių tranzitą arba neužtikriname savo sienos.
Štai kodėl ta provokacija gali būti pavojinga. Aš kalbu būtent apie provokaciją susietą su egzistuojančiu propagandiniu naratyvu. Būtent taip reikėtų, mano manymu, galvoti apie šią problemą.
Silpstanti Rusija
G. Mažeikis: Abi pusės ieško sprendimų. Ir ukrainiečiai ieško sprendimų kartu su Europos Sąjunga ir NATO šalimis. Ir Rusija ieško sprendimo kartu su Kinija ir Šiaurės Korėja. Ieško ir galvoja, ką daryti. Ir tie turi technologinę paramą, ir kiti turi technologinę paramą. Vieni padaro vienus intelektinius sprendimus, kiti kaip atsaką – kitus. Taigi mes matome kol kas banguojančią situaciją.
Jeigu prisiminsime ankstesnius karus, tai karo pabaigą dažnai lemia kažkokią didelę technologinę inovaciją, kai kita šalis nebesugeba jos pasiūlyti laiku ir nebeturi išteklių tam, kad padarytų atsaką. Šiuo metu mes matome technologinį lenktyniavimą.
Dar iki Putino vizito į Kiniją aš būčiau sakęs, kad ukrainiečiai šitoje intelektinėje, technologinėje kovoje laimi. Būčiau pritaręs, kad ukrainiečių perspektyva laimėti šitame kare yra pakankamai aiški.
Kai Putinas nuvažiavo į Kiniją, kai pasirodė informacija, kad mažų mažiausiai 200, veikiau ir daugiau, rusų moko kinų ekspertai, kaip naudotis dronų sistemomis valdomomis dirbtinio intelekto, kuo pranašesni yra šiuo metu ukrainiečiai, tai kelia nerimą. Ar nesugebės Rusija rasti atsako visoms ukrainiečių inovacijoms ir tada vėl bus nauja technologinė banga.
Niuansas yra tik toks – žmogiškieji ištekliai. Minėti Dariaus „bomžai“, kurie yra surinkti iš kažkokių Rusijos pakampių, jų reikšmė tampa vis mažesnė. Jie iš tikrųjų yra tik mėsa, jie yra tik aukos. Tai yra tie, kurie turi pažymėti savo batais užimtą teritoriją, bet naudos iš jų su kiekviena diena tampa vis mažiau. Nežinau, kas šitame technologiniame kare laimės. Pavojinga situacija.
Į ką reikia atkreipti dėmesį?
Kas jums atrodo labiausiai verta dėmesio iš to, apie ką šiandien kalbėjome?
G. Mažeikis: Du dalykai. Pirmas –sustabdytos diplomatinės pastangos užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą. Tai yra labai reikšmingas dalykas, kadangi nei viena pusė, netgi tarpininkai Jungtinėse Valstijose, nebėra aktyviai įsitraukę į šitą diskusiją. Reiškia, kad palikta taip: „Kariaukite, pažiūrėsime, kuriems iš jūsų pasidarys bloga ir kada jūs galėsite grįžti prie šito derybų stalo.“
Diplomatinio pokalbio pašalinimas nėra gera naujiena, nes nėra būdų, kaip suvaldyti šitą karą, kaip jį riboti, nubrėžti kažkokias raudonas linijas. Europos Sąjunga norėtų įsitraukti į derybas, bet kol kas dar nepavyksta. Europos Sąjunga neranda priemonės, kaip prispausti Rusiją, kad ji sutiktų su Europos Sąjunga derėtis, ne su Jungtinėmis Valstijomis. Veikiausi pastangos bus daromos šita linkme, kaip grąžinti diplomatiją.
Antras dalykas – Rusija mato, kad Europos Sąjunga labai greitai pradeda ginkluotis. Rusija, žinoma, yra toks silpstantis žvėris, pakankamai buvęs silpnas, bet augantis Europos Sąjungoje gale. Šitas balansas grėsmių ne visada nuteikia taikiems sprendimams.
Tas, kuris yra galingas, bet labai greitai silpsta, paprastai nori išnaudoti progą nebeleisti kitoms šalims sustiprėti. Rusija nenorėtų, kad Europos Sąjunga greitai sustiprėtų kariniu būdu. Žinoma, jie taip pat ieškos sprendimų. Galbūt tai ir yra diplomatijos šansas.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
