Apie tai trečiadienį spaudos konferencijos metu Seime kalbėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Alvydas Šiuparis, apžvelgdamas Valstybės saugumo departamento ir AOTD paskelbtą 2015 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.
Finansiniai sunkumai – nė motais
Kaip teigiama VSD ir AOTD ataskaitoje, Rusijos ginkluotųjų pajėgų finansavimo didinimo tendencija išlieka net ekonomikos krizės sąlygomis (2013 m. BVP augo 1,3 %, 2014 m. – tik 0,6 %, o 2015 m. smuko 3,9 %).
Planuojama 2016 m. karines išlaidas didinti 0,8 % (jos sudarys apie 4 % BVP ir 19,6 % visų biudžeto išlaidų). Nors toks šių išlaidų didinimas yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus (2011–2015 m. laikotarpiu karinės išlaidos kasmet apytiksliai didėjo po 20 %), ši sritis išlieka vienu Rusijos vadovybės prioritetų. Ginkluotųjų pajėgų finansavimas bus mažesnis tik už socialinių reikmių finansavimą (5,7 % BVP) ir gerokai viršys kitų sričių išlaidas. Ekonomikos krizės metu ypač aktualus nacionalinės ekonomikos finansavimas sudarys tik 3,3 %, švietimui skirta dalis – 0,7 %, sveikatos apsaugai – 0,6 % BVP.
„Rusijos užsienio politika išlieka agresyvi, toliau stebime aiškų ir augantį Rusijos apsisprendimą naudoti karinę jėgą savo tikslų įgyvendinimui.
2015 m. Rusijos ekonominės problemos nepaveikė jos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo. Buvo nuosekliai tęsiamos struktūrinės pertvarkos, didelio masto mokymai, taip pat beveik netriko pagrindinių ginklų sistemų tiekimas ginkluotosioms pajėgoms. Praėjusiais metais didžiausi pokyčiai vykdyti Vakarų karinėje apygardoje“, – trečiadienį Seime aiškino AOTD direktorius A. Šiuparis.
„Remiantis pastaruoju metu žvalgybos stebėjimais ir vertinimais, galima teigti, kad Rusija nuosekliai ir labai kryptingai vysto karinius pajėgumus Vakarų kryptimi“, – pridūrė karinės žvalgybos specialistas.
2015 m. Vakarų karinėje apygardoje sukurta 1-oji tankų armija, kuriai perduoti buvę 20-osios armijos daliniai: 4-oji tankų divizija, 2-oji motošaulių divizija, 6-oji atskiroji tankų brigada, 27-oji atskiroji motošaulių brigada. Kaip teigiama VSD ir AOTD ataskaitoje, 1-oji tankų armija 2015 m. antrojoje pusėje parodė, kad jau yra funkcionali, jos padaliniams dalyvaujant bendruose Rusijos ir Baltarusijos mokymuose „Ščit Sojuza 2015”. Vakarų karinėje apygardoje iš viso planuojama suformuoti 3 divizijas.
Svarbiausia ne aplenkti NATO, o...
AOTD vadovas pažymėjo, kad esminė Rusijos karinės agresijos atveju iš esmės siektų smogti kuo greičiau, norėdama aplenkti oponentą, o tada imtis konflikto lokalizavimo.
„Rusija siekia, kad jos pajėgos galėtų veikti per kuo trumpesnį laiką, aplenkiant oponento reakcijos laiką. Konkrečiomis galimo karinio konflikto su NATO kryptimis – tarp Baltijos, Juodosios, Barenco jūrų regionuose – Rusija plėtoja visumą karinių priemonių, kurios krizės kilimo ir karo atveju turėtų izoliuoti konflikto regioną, maksimaliai apriboti NATO pajėgų patekimą ir galimybes veikti regione.
Rusija tikisi, kad tokia kryptimi vystomi pajėgumai konflikto atveju jai leistų susikurti ir panaudoti strateginį pranašumą regione, lokalizuojant konfliktą, kontroliuojant jo eskalaciją ir išvengiant plataus NATO įsitraukimo“, – aiškino A. Šiuparis. „Rusija generuoja pajėgumus, siekiant ne tiek aplenkti NATO, kaip visumą, bet kaip galimybę tikslingai inicijuoti veiksmus konkrečiame regione, būtent lokalizuojant jį, sutelkiant pajėgumus į konkretų regioną. Tai įrodo, pavyzdžiui, Ukrainos, Sirijos atvejais – išnaudojama galimybė permesti pajėgumus į konkretų regioną. Lietuvos atveju mes kalbame apie hipotetinį scenarijų“, – atkreipė dėmesį AOTD direktorius.
Kur gali kilti konfliktas?
A. Šiupario teigimu, kalbant apie potencialius konfliktus su Rusija, būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos pasienį.
„Kalbant apie karines priemones, žinome, kad vyksta intensyvus karinis aktyvumas Lietuvos pasienyje – tiek ir Kaliningrado srityje, tiek ir iš Baltarusijos pusės. Jau vien tai sukelia potencialų pavojų tam tikriem incidentams.
Karinio rengimo intensyvumas Kaliningrado regione ir apskritai Vakarų apygardoje yra tikrai didelis. Pavojus toks, kad per šiuos mokymus, rengimą mes matome pasirengimą veiksmams, kurie sukeltų grėsmę Lietuvos saugumui ir teritoriniam vientisumui.
Mus neramina puolamojo charakterio mokymai, kurie simuliuoja situacijas su esamų sienų peržengimu, ir pajėgumai, kurie yra vietoje, arba pajėgumų permetimai, kurie įgalintų vykdyti platesnio masto operacija – ne ginamojo pobūdžio, o nukreiptas į kaimynines šalis“, – dėstė Lietuvos karinės žvalgybos vadovas.
Anot jo, nepaisant to, kad NATO ir Lietuva, kaip Aljanso šalis, didino savo pajėgas ar kitaip modeliavo situaciją, Rusija ir iki tol vykdė nuoseklų karinį planavimą NATO šalių kryptimi.
„Tos priemonės, kurių ėmėsi NATO ir Lietuva, atlieka atgrasymo funkciją, Be abejo, Rusija tai pateikia kaip potencialią grėsmę jos pačios saugumui, bet tai jos neatgraso nuo tęstinio planavimo, kuris vyko ir tebevyksta“, – komentavo A. Šiuparis.
Šnipinės dar intensyviau
Panašu, kad Lietuvos sprendimas didinti krašto gynybai skiriamas valstybės biudžeto lėšas, karinės technikos įsigijimų planavimas, bendri veiksmai su NATO, pradinės privalomosios karo tarnybos grąžinimas itin sudomino Rusiją.
„Rusijos žvalgybinė veikla ir šnipinėjimas, nukreiptas prieš Lietuvos gynybą ir NATO pajėgas, toliau augo. Baltijos šalių kariuomenių stiprinimas, nauji įsigijimo projektai, pajėgumų plėtra ir NATO dalyvavimas Baltijos šalyse tampa labai svarbūs Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų dėmesio objektai, todėl vertinama, kad Rusijos šnipinėjimas Baltijos šalyse toliau augs“, – komentavo A. Šiuparis.
Anot jo, Rusijos dėmesys Lietuvai stiprės ir ateityje.
„Tikėtina, kad šios negatyvios tendencijos ir jų poveikis Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai stiprės ir 2016 metais, tačiau papildomos saugumo priemonės, kurių 2014-2015 m. NATO ėmėsi Baltijos regione, didina Baltijos valstybių saugumą ir yra vertinamos kaip atgrasymas, mažinantis tikimybę, kad Rusija ryšis pereiti nuo pasirengimo konfliktui prie realaus karinės jėgos panaudojimo“, – pažymėjo AOTD direktorius.
