„Maskvos restoranuose ir virtuvėse girdėti daug keiksmažodžių ir piktų kalbų, – atviravo vienas elito narys. – Visi suprato, kad Putinas padarė didžiulę klaidą ir dabar pralaimi“.
Tai nereiškia, kad V. Putinas artimiausiu metu pasitrauks, bus nuverstas arba nuspręs panaudoti branduolinį ginklą. Tačiau tai reiškia, kad tie, kurie valdo šią šalį ir turi joje turto, praranda savo pasitikėjimą prezidentu. Panašu, kad Rusijos politinė sistema išgyvena patį nestabiliausią savo posovietinės istorijos periodą. Vakarų vyriausybės taip pat nuogąstauja, kad Rusija gali tapti nebevaldoma.
„Per savo 23-ejus metus valdžioje V. Putinas nė karto nėra patekęs į tokią situaciją“, – sakė Rusijos politikos analitikas Kirilas Rogovas. Anksčiau jis yra susidūręs su sunkiomis situacijomis, pavyzdžiui, kai 2000-aisiais prarado povandeninį laivą „Kursk“ su 118 įgulos narių arba kai 2004-aisiais buvo užpulta mokykla ir žuvo 333 žmonės. Tačiau tuomet jis nusikratė bet kokios atsakomybės ir sugebėjo išlaikyti savo, kaip stipraus lyderio, įvaizdį. Dabar jis planuoja ir vykdo operacijas, kurios akivaizdžiai žlunga“.
Vasario 24-osios invazija į Ukrainą sukrėtė Rusijos valdžios aparatą, kuris buvo įsitikinęs, kad V. Putinas nerizikuotų sukelti karo. Tačiau jo pradiniai, kad ir nedideli, kariniai laimėjimai, kartu su ekonominės situacijos Rusijoje stabilizavimu ir ankstyvieji bandymai derėtis dėl taikos nuramino jų nervus. (Galimai padėjo ir dideli alkoholio kiekiai – ši problema tapo tokia opi, kad savo nepasitenkinimą alkoholizmu viešai išreiškė net pats V. Putinas). Kai kurie elito nariai kurį laiką netgi bandė save įtikinti, kad V. Putinas nepralaimės.
Šias viltis sužlugdė V. Putino „dalinė“ mobilizacija. Ji parodė, kad jo „specialioji karinė operacija“ išseko, o sprendimas pašaukti daugiau karių, manoma, įtrauks šalį dar gilyn į šį konfliktą. Masinis bėgimas iš Rusijos ir tarnybos vengimas atskleidė, kad bandymai šią avantiūrą paversti nauju „Didžiuoju Tėvynės karu“ taip pat buvo nesėkmingi. Mobilizacija sulaužė pagrindinę visuomenės palaikymo karui prielaidą, o prielaida buvo tokia: V. Putinas nereikalaus aktyvaus piliečių įsitraukimo. Maskvoje, turtingiausiame šalies mieste, kurio gatvėse vyrai buvo priverstinai imami į tarnybą, meras Sergejus Sobjaninas spalio 17 d. pasijautė priverstas pranešti, kad šaukimas tarnauti baigėsi. Šį trūkumą turės kompensuoti kiti regionai, neturintys tiek lobistinės galios.
V. Putinas negali laimėti šio karo, kadangi nuo pat pradžių jis neturėjo jokių aiškių tikslų, o dabar, susidūręs su tiek daug praradimų, jis negali jo nutraukti be visiško pažeminimo. Net jeigu kovos Ukrainoje ir baigtųsi, sugrįžimas į taikų prieškarinį gyvenimą dėl jo agresyvaus vadovavimo stiliaus yra neįmanomas. Negana to, šalies ekonomikoje pradeda matytis sankcijų padariniai, pati gabiausia ir labiausiai išsilavinusi darbo jėga bėga iš Rusijos, sparčiai smunka vartotojų pasitikėjimo rodiklis.
Rugsėjo 30 d. vykusi ceremonija, kurioje po pykčio Vakarams kupinos kalbos V. Putinas paskelbė aneksuojantis keturias Ukrainos provincijas, kurių jis iš tiesų nekontroliuoja, buvo tokia absurdiška, kad, tikriausiai, sugebėjo pakenkti jo stipriam įvaizdžiui net Rusijoje. Kaip teigė politikos konsultantė Tatjana Stanovaja, iki rugsėjo Rusijos elitas priėmė pragmatinį sprendimą remti V. Putiną, tačiau situacija pažengė taip toli, kad dabar jiems gali tekti rinktis iš įvairių pralaimėjimo scenarijų.
Karinis pralaimėjimas gali nulemti ir režimo griūtį, kuris kelia rimtas rizikas prezidentą palaikiusiems asmenims. Tačiau V. Putino karingumas kelia abejonių, ar Rusijos elitas tikrai yra pasirengęs ginti V. Putiną iki pat karčios pabaigos, o ypač dabar, dažnėjant grasinimams panaudoti branduolinį ginklą, pažymėjo T. Stanovaja.
V. Putinas anksčiau buvo regimas kaip tariamo stabilumo šaltinis, bet dabar yra labiau siejamas su chaosu ir pavojumi. Neseniai bėgdama nuo arešto Rusiją paliko Ksenija Sobčak, kuri yra laikoma V. Putino krikšto dukra. Tai ženklas, kad elitas pradėjo ryti savus.
Politologas Abbasas Galjamovas, dalį laiko leidęs Kremliuje, teigia, kad per kelias artimiausias savaites ir mėnesius elitas, kurio nariai pasitikėjo V. Putino gebėjimu išlaikyti savo režimą (ir juos), supras, kad dabar tik jie patys gali išsaugoti režimą ir savo gyvybes. Eksperto nuomone, tai tik dar labiau paspartins galimo įpėdinio paieškas sistemos viduje.
A. Galjamovo potencialių kandidatų sąraše yra Dmitrijus Patruševas, Nikolajaus Patruševo sūnus, vadovaujantis Saugumo Tarybai ir vienas pagrindinių režimo ideologų. Jaunesnysis Patruševas yra buvęs ministras. Nepaisant jo šeimos įsitvirtinimo, dėl savo jaunumo jis gali būti laikomas nauju veidu. Tarp kiek labiau pažįstamų kandidatų – Kremliaus štabo viršininko pavaduotojas Sergejus Kirijenko, Maskvos meras S. Sobjaninas ir ministras pirmininkas Mikchailas Mišustinas, kuris gali sudaryti sąjungą su dalimi saugumiečių ir atlikti nuosaikaus derybininko su Vakarais vaidmenį.
Tačiau kaip „Washington Post“ neseniai rašė įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, viltis, kad „V. Putino pakeitimas kito jo elito nariu iš pagrindų pakeis požiūrį į šį karą, kaip karą dėl „SSRS palikimo“, yra mažų mažiausiai naivi.“
A. Navalno įsitikinimu, šį nesibaigiantį imperialistinio nacionalizmo ciklą galima nutraukti tik decentralizavus galią ir Rusijai persitvarkant į parlamentinę respubliką. Lyg kreipdamasis į Rusijos elitą, A. Navalnas teigė, kad parlamentinė demokratija būtų racionalus ir naudingas pasirinkimas daugeliui su V. Putinu susijusių politinių frakcijų: „Tai duotų jiems galimybę išlaikyti įtaką ir kovoti dėl galios, užtikrinant, kad jie nebus sunaikinti daug agresyvesnės grupės.“
Ši „daug agresyvesnė grupė“ jau pradėjo ryškėti. Joje – buvęs nusikaltėlis, „V. Putino šefu“ vadinamas Jegvenijus Prigožinas, vadovaujantis privačiai samdinių grupei „Vagner“, bei Ramzanas Kadyrovas – Čečėnijos vadas su sava privačia kariuomene. Manoma, kad abu šie vyrai yra asmeniškai ištikimi V. Putinui.
Politologė Jekaterina Šulman palygino J. Prigožino vyrus su opričnikais – Ivano Rūsčiojo įkurtu sargybinių korpusu, panardinusiais šalį į visišką chaosą. Rusijos diktatorius siekia paverti Ukrainą žlugusia valstybe. Tačiau būtent tokia tampa Rusija.
