„Žiūrint į Lietuvos eksporto struktūrą, galima sakyti, kad Rusija metė vieną didžiausių kozirių. Nei vienas kitas sektorius Lietuvoje neeksportuoja tokios didelės produkcijos dalies į Rusiją. (...) Problema būtų jei Rusija eitų keistu keliu - energetinių išteklių ribojimo Europos Sąjungai keliu. Teoriškai toks scenarijus įmanomas, tačiau tuo pačiu metu Rusija pakenktų ir sau, nes 50 proc. valstybės biudžeto pajamų gaunama išgaunant naftą ir dujas bei jas eksportuojant“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė N.Mačiulis.
Jis aiškino, kad energetiniai ištekliai išlieka Rusijos silpnybe, nes jų kainos pasaulinėje rinkoje ir toliau mažėja.
„Energetiniai ištekliai, iš kurių Rusija gauna daugiausiai pajamų, pinga - tai yra Rusijos ekonomikos Achilo kulnas. Mes prognozuojame, kad ir šiemet, ir kitais metais Rusijos bendrasis vidaus produktas susitrauks. (...) Aišku, kad tai yra labai neparanku Rusijai, pajamos nedidės, galimybių paskatinti ekonomiką nebus ir šiame kontekste labai keistai atrodo Rusijos sprendimas eiti į gana atvirą ekonominį konfliktą su Vakarų valstybėmis“, - teigė ekonomistas.
Pasak jo, šiuo metu prognozuojama, kad artimiausiais metais naftos kainos laikysis apie 100 JAV dolerių už barelį. Skaičiuojama, kad Rusijos ekonomikai atsigauti reiktų apie 110 JAV dolerių už barelį, o tokių kainų ateityje nebus, nes naftos paklausa mažėja, o pasiūla - didėja. Be to, jeigu pasikeistų situaciją Artimuosiuose Rytuose, naftos kainos galėtų priartėti prie Rusijai pavojingos ribos - mažiau 90 dolerių už barelį.
„Dabar dirbtinai ta kaina sukelta tokio aiškaus veiksnio - geopolitinio efekto artimuosiuose rytuose. Ten vyksta kariniai konfliktai, tai naftos tiekimo sutrikimai yra galimi. Bet žiūrint tik į naftos paklausą ir pasiūlą, ir iki 20 dolerių už barelį galėtų sumažėti ir ji nemažėja dėl rizikos veiksnių. (...)Turbūt vienas pagrindinių veiksnių galėtų būti Irano sugrįžimas į pasaulinę rinką. Jis dabar neparduoda to, ką galėtų, dėl nesutarimo dėl branduolinės programos. Tai būtų nemažas pasiūlos padidėjimas, kuris sumažintų naftos kainą ir žemiau 90 dolerių už barelį“, - aiškino ekonomistas.
Be to, anot jo, Rusija puikiai supranta, kad skalūnų revoliucija Amerikoje ir šios šalies planai liberalizuoti dujų pardavimą Europai, lems vis mažesnę Rusijos įtaką: „Ji puikiai supranta, kad šis dešimtmetis yra paskutinis, kai gali naudoti dujas kaip ekonominį svertą“.
Pasak N.Mačiulio, kalbant apie šiuo metu Rusijos taikomas sankcijas, akivaizdu, kad poveikis Lietuvai yra gerokai mažesnis. Statistika rodo, kad iš Lietuvos daugiau nei už 900 mln. eurų pernai eksportuota embargo produktų - daugiausiai Europos Sąjungoje. Tačiau realus šalies pažeidžiamumas sankcijoms gerokai mažesnis, nes dauguma produktų buvo reeksportas, be to, nemaža dalis vaisių ir daržovių per Lietuvą keliauja iš Pietų Amerikos.
„Tikrasis Lietuvos pažeidžiamumas nėra toks didelis. Visų pirma, apie 80 proc. šito eksporto yra reeksportas - tai yra ne lietuviškos kilmės prekės. (...) Kita svarbi priežastis, kad didžioji dalis šių prekių yra daržovės ir vaisiai, vežami į Rusiją. Ir jie oficialioje statistikoje atsispindi, kaip atvežti iš Olandijos, bet puikiai suprantame, kad tai nėra Olandiški bananai, apelsinai, tai daugiausiai iš Pietų Amerikos per Roterdamo uostą atvežama žemės ūkio produkcija“, - aiškino N.Mačiulis.
Be to, pasak ekonomisto, Rusija sankcijomis tik dar labiau griauna savo ekonomiką, nes dėl produktų pasiūlos mažėjimo augs infliacija.
„Sankcijos dar labiau slopina ekonomiką ir dar labiau kelia infliaciją. Aišku, kad uždrausdama daugelio maisto produktų importą, ji pakels infliaciją beveik iki dešimties procentų ir tai jau bus rimtas šokas gyventojams. Greičiausiai, realios pajamos gyventojams nebedidės, infliacija bus didesnė nei pajamų augimas ir tame kontekste iškils klausimas, kaip Rusijos gyventojai vertins šalies užsienio politiką“, - aiškino N.Mačiulis.
