„Negalima supriešinti dviejų strategiškai svarbių priemonių. Ne vieną kartą (...) aš pati akcentavau, kad valstybės strateginė kryptis – sudėlioti saugumo prioritetus taip, kad mes visi kaip valstybė ir joje gyvenantys piliečiai jaustumėmės saugiai“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.
Taip ji kalbėjo paklausta apie valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ paramą poligono projektui, nes partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kovo pradžioje tikino po karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose nebematantis galimybės kurti karinį poligoną.
R. Žemaitaitis yra sakęs, kad dabar svarbiausia oro gynybos sistemos, o poligonai, kur laikoma ginkluotė, karinė technika, tampa priešiškų jėgų taikiniu.
BNS skelbė, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimo ir Tauragės poligono išplėtimo įstatymų projektams.
„Neabejotinai, prioritetas numeris vienas yra oro gynyba, bet ir kiti svarbūs strateginiai žingsniai irgi lygiai taip pat yra ypatingo dėmesio centre“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Anot jos, koalicijos taryboje priimtas sprendimas palaikyti Kapčiamiesčio poligono projektą, tad ir vadovaujamasi šiuo sprendimu, o per balsavimą Seime bus pamatytas tikras „aušriečių“ požiūris į projektą.
„Palaukime balsavimo, pažiūrėkime, kas balsuos, kas nebalsuos, o tada įvertinsime šitą situaciją“, – nurodė ji.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad 2030 metų oro gynybai numatyta ne mažiau kaip 2 milijardų eurų dydžio investicijos.
„Besikeičiant situacijai, kiekvieną kartą mes turime galimybę tas investicijas, sakykime, peržiūrėti“, – Vyriausybėje kalbėjo ministras.
„Faktas, kad oro gynyba yra viena iš prioritetinių sričių ir lygiai taip pat (...) (R. Žemaitaitis – BNS) ne taip ir seniai sakė, kad žiūrėkite, Irane viskas ore vyksta ir reikia vien tiktai oro, nors šiandien matome, kad Irane jau atsiranda ir sausumos dedamoji“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, KAM anksčiau skelbė, kad dar šiemet į Lietuvą atkeliaus raketinės artilerijos sistemos HIMARS pirmoji baterija, dar viena vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS baterija, numatytos lėšos mobilioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms MSHORAD.
Anot jo, kariuomenė auga, tad reikia naujų vietų treniruotėms, o be pagrindinių didžiųjų pratybų Kapčiamiesčio poligone nuolat vyks mažosios pratybos.
„Matome poreikį stiprinti oro gynybą ir tą nuosekliai darome. Lygiai taip pat kuriame savo nacionalinę diviziją, priimame Vokietijos partnerių brigadą. Ir mums, ir jiems reikia vietos treniruotis. Tos vietos ir yra mokomosios teritorijos ir poligonai“, – sakė R. Kaunas.
BNS skelbė, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
51 tūkst. eurų išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą šaudyklų teritoriją.
Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančio turto savininkams bus siūloma 22 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) arba daugiau nei 25 tūkst. eurų siekianti kompensacija už neturtinius praradimus. Į šią teritoriją patenka 77 sodybos, jų savininkai galės rinktis – likti ar parduoti turimą turtą.
Taip pat į tokią kompensaciją pretenduos penkių sodybų savininkai, kurių turtas yra tarp poligono teritorijos ir sienos su Lenkija.
Poligonas Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigiamas tokį sprendimą pernai gruodžio viduryje priėmus Valstybės gynimo tarybai (VGT).
Šis sprendimas sukėlė dalies vietos gyventojų ir kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir R. Kaunas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
