Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Infliacija Lietuvoje ir pasaulyje toliau auga. Prognozuojama, kad ekonominiai rodikliai ilguoju laikotarpiu tik prastės dėl Rusijos karo Ukrainoje. To pasekmė: kainų augimas, kuris, pasak profesoriaus, ekonomisto Rimanto Rudzkio, bus matomas beveik visose srityse.

Infliacija Lietuvoje ir pasaulyje toliau auga. Prognozuojama, kad ekonominiai rodikliai ilguoju laikotarpiu tik prastės dėl Rusijos karo Ukrainoje. To pasekmė: kainų augimas, kuris, pasak profesoriaus, ekonomisto Rimanto Rudzkio, bus matomas beveik visose srityse.

REKLAMA

Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo palankūs: eksporto rodikliai buvo geri, atlyginimai augo, į biudžetą surinkta 11 proc. daugiau lėšų, net transportas, kuriam dabar kyla įvairios kliūtys, pernai rodė augimą, pastebi profesorius R. Rudzkis.

„Manau, kad ir pirmo ketvirčio rodikliai dar išeis geri. Todėl, jeigu kalbėtume giliau apie Lietuvos ekonomiką, čia labiau reiktų koncentruotis ne į tai, kas yra dabar, o kas bus artimiausius metus ar du, nes situacija, matyt, keisis kardinaliai“, – priduria jis. 

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje infliacija siekia beveik 16 proc., euro zonoje – 7,5 proc. Eksperto teigimu, dabartinės ekonominės prognozės nieko gero nežada: infliacija laikysis ilgą laiką.

REKLAMA

Tačiau to, pasak profesoriaus, nereiktų sieti tik su Rusijos karu Ukrainoje. Pats kainų pikas, jo pastebėjimu, jau buvo fiksuotas praėjusių metų gale. Kaip pavyzdį jis pateikė rekordinius dujų kainų rodiklius pernai rudenį.

„Ši infliacija kyla dėl kelių priežasčių. Viena – prasidėjo energetikos kainų ciklas. Jį pagriežtino pernelyg spartus Europos Sąjungos (ES) noras pereiti prie žaliosios energetikos. <…> Dėl dujų ir degalų kainų augimo ir kitų priežasčių šiuo metu pasaulyje labai sparčiai auga maisto kainos. Pernai Jungtinių Tautų kainų indeksas 2018-2019 m. rodė 29 proc. augimą.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu per tris mėnesius kainos augo kažkur apie 15 proc. Aiškiai matome, kad tas kainų augimas nesustos, nes prasideda laukų apdirbimas – tam reikia trąšų, tam reikia degalų.

Ir toliau brangs pašarai, brangs grūdinės kultūros, o tai reiškia, kad brangs ir mėsa, ir pienas. Taigi, infliacijos artimiausiu metu užgesimo tikrai nelaukiam“, – nurodo jis.

Prognozės Lietuvai

Kol kas jokių požymių, išskyrus augančiai infliaciją, prastėjantiems ekonominiams rodikliams Lietuvoje, pasak profesoriaus, nesimato. Pagrindinis ekonomikos sektorius, nuo kurio priklauso didžioji dalis eksporto pajamų – apdirbamoji pramonė, jau kelis metus rodo gerus rodiklius.

„Šis metų pirmasis ketvirtis geras, todėl manau, kad mes pirmo ketvirčio makroekonominius rodiklius matysime vis dar neblogus, t.y., matysime pakankamai neblogą ir BVP pokytį. Kadangi auga ir vidaus prekyba, statyba nerodo smukimo“, – sako profesorius.

Tačiau, jo teigimu, pramonės rodikliai prastės – Rusijos karas Ukrainoje neišvengiamai palies daugelį sričių.

REKLAMA
REKLAMA

„Nors Lietuvoje pagrindinė rinka yra ES, vis dėlto su Baltarusija ir Rusija tam tikri ekonominiai ryšiai, kurie, manau, dabar visiškai nutrūks. Žinoma, pramonę neišvengiamai paveiks ir išaugę kaštai dujų, elektros ir kitų. Greičiausiai, pramonės raida bus gerokai prastesnė“, – pabrėžė R. Rudzkis.

Antras, daugiausiai Lietuvai pajamų užtikrinantis sektorius – transporto sektorius. Lietuva, tarp ES šalių užima pirmą vietą pagal transporto indėlį į BVP. Transportui tenka apie 12-13 proc. sukuriamos pridėtinės vertės.

„Transportui ateina gerokai blogesni laikai. Pirma – dėl to, kad ES būklė prastėja. Antra – kad pilnai įsigaliojo vadinamas „mobilumo paketas“, kuris stipriai trukdys kelių transportui uždarbiauti Europoje. Trečia – geležinkeliui ir oro uostui labai stipriai atsilieps įsigaliojusios stiprios sankcijos su Baltarusija ir Rusija“, – patvirtina profesorius.

Taip pat, jo teigimu, gerokai  sumenks verslo lūkesčiai: „Neabejotinai lūkesčiai eis blogėjimo linkme – statybininkams tai jau atsiliepė. Kiek aš žinau, nemažai statybininkų savo planus koreguoja – atsisako visos eilės plėtros planų. Žinoma, tai palies nekilnojamojo turto rinką. <…> Taip, kad pats geriausias laikas, greičiausiai yra praeityje“.

REKLAMA
REKLAMA

„Stiprus neigiamas šokas“

„Šiuo metu įsisukusi infliacija neišvengiamai verčia  bankus keisti minkštą piniginę politiką į gerokai kietesnę. Amerikos Centrinis bankas jau pradėjo kelti palūkanų normas, nustojo į rinką lieti pinigus ir paskelbė, kad jis pradės atvirkščią procesą – mažins pinigų masę Amerikoje. Žinoma, tai turės stiprų neigiamą šoką. Europos Centrinis bankas, nors žadėjo pokyčių nedaryti <…> ekspertai neabejoja, kad jau rudenį palūkanų normos kils, o pinigų įliejimo į rinką politika baigsis artimiausiais mėnesiais“ , – patvirtina R. Rudzkis.

„Kodėl jie turi taip elgtis? Pirmiausia, tokia nuostata Europos Centrinio banko, kadangi infliacijos lygis aiškiai matosi, kad ne mėnesiui ar dviem, bet gerokai ilgesniam laikotarpiui, jis keliskart viršija tikslinį lygį – 2 procentinius punktus.  Pirma, bankas dėl savo įgaliojimo turės taip daryt. Antra  –  jis turi neišvengiamai reaguoti į Amerikos Centrinio banko veiksmus“, – priduria jis.

REKLAMA
REKLAMA

Profesoriaus teigimu, jeigu Europos Centrinis bankas ir toliau išlaikys minkštą pinigų politiką, praėjus keliems mėnesiams, gali būti, kad euras pasieks paritetą su doleriu.

„Perskaičiuojant infliaciją eurais, infliacija ES bus dar gerokai didesnė todėl, kad pasaulio biržose visa prekyba vyksta doleriais: žaliavos, metalai, kviečiai – viskas perkama doleriais, po to perskaičiuojama eurais. Tai atitinkamai, jei euras smunka, kainos eurais kyla“, – nurodo Ri. Rudzkis.

Jis neabejoja, kad artimiausiu metu matysime ES recesiją: „O kiek ji užsitęs – sunku pasakyti“.

...kremliau diversantai jau Lietuvoj
Kaip lansdberghio gauja dulkina lietuvos kumecius. O jus shunauja to nusipelnet.
tai tipo dabar lietuviai nesiverzia dirzu, viskas brangsta, o kokybe prasteja,nors niekada gera nebuvo
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų