„Čia yra kompleksinis darbas. Kariuomenei niekas neleidžia atsipalaiduoti. Jeigu dabar yra priimtas sprendimas dėl 2032 metų, tai nereiškia, kad mes po metų ar dvejų negalėtume peržiūrėti tų sprendimų, atsižvelgdami į įvairias aplinkybes“, – interviu BNS teigė socialdemokratas.
Jis žadėjo būti tuo politiku, kuris „baksnos ir klaus“ apie kariuomenės pasiektus rezultatus, rengiantis visuotiniam šaukimui.
„Tada mes galėsim papildomai vertinti, ar yra galimybės, poreikiai“, – teigė R. Kaunas.
Kaip rašė BNS, už gynybą atsakingi pareigūnai praėjusią savaitę sutarė nuo 2032 metų įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę. Tarnauti du kartus per metus bus kviečiami visi mokyklą baigę pilnamečiai jaunuoliai.
Planuojama, kad kasmet bus pašaukiama bent po 7,5 tūkst. jaunuolių. Iki 2032-ųjų bus investuojama į jų apgyvendinimą ir instruktorių rengimą, tam reikės apie 120 mln. eurų.
Valdantieji sako norėję ambicingesnio plano, tačiau juos įtikino kariuomenės argumentai dėl pasirengimo.
Kitos interviu temos:
* Lietuva raginimo iš JAV nuosaikiau kalbėti apie Rusiją nesulaukė;
* Peržiūrimi įsigijimų prioritetai, kuriuos galima būtų koreguoti dėl procentine išraiška nuo BVP mažėjančio gynybos biudžeto;
* Gynybos resursų agentūroje (GRA) trūksta apie 20 viešųjų pirkimų specialistų etatų;
* HIMARS Lietuvą turėtų pasiekti kitų metų pradžioje;
* Integruotos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos prototipą siekiama turėti iki kitų metų kovo;
* Dėl negautų europinių lėšų antidroninei gynybai mato ir Andriaus Kubiliaus atsakomybę;
* Sieks įkurti valstybinį dronų pramonės holdingą.
– Kolegos iš „Reuters“ skelbia, jog amerikiečiai, grubiai tariant, paprašė Baltijos šalių prikąsti dantis, kai kalba apie Rusijos grėsmę. Ar jūs esate sulaukęs – tiesiogiai ar netiesiogiai – raginimo švelniau kalbėti apie Rusijos keliamą grėsmę?
– Aš mačiau tą straipsnį. Nemanau, kad tai yra raginimas prikąsti dantis. Iš to straipsnio skaitant – labiau toks pasisakymas tiesiog kalbėti faktais, o ne kažkokiais įžeidžiančiais epitetais. Galbūt apie tai labiau.
Aš asmeniškai, ar Lietuva, kažkokios kritikos turbūt irgi nesulaukė dėl mūsų pasisakymų, kadangi mes visą laiką kalbame faktais. Jeigu įskrido rusiškas dronas, mes pasakome, kad įskrido rusiškas dronas.
Jeigu įskrido ukrainietiškas dronas, mes pasakome, kad tai yra ukrainietiškas dronas dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Ir niekaip kitaip nei stengiamės, nei turime noro provokuoti ar meluoti elementariai. (...) Faktus mes vardijome ir vardinsime. Jeigu matome realias aplinkybes, tai mes apie tas realias aplinkybes ir šnekame.
– Bet ar toks kreipimasis buvo gautas Lietuvoje? Ar jūs turite informacijos?
– Neturiu aš jokios tokios informacijos, negaliu patvirtinti.
– O jūs galėtumėte, pavyzdžiui, pritarti Estijos premjerui, kuris sako, kad Rusija yra į kampą įvaryta žiurkė?
– Čia turbūt iš šito pasisakymo viskas ir gimė. Žinot, čia įvairiai gali vertinti. Aš galvoju taip, kad karas bet kuriuo atveju yra žiaurus dalykas. Ir jeigu mes norime turėti taiką, tai mes turime Rusiją priversti sėsti prie taikos derybų. Ir Jungtinės Amerikos Valstijos stengiasi tai padaryti, Europa stengiasi tai padaryti, ir Ukraina nori taikos. Tai turbūt mes į tai turime susiorientuoti, o ne į kažkokius tai epitetų klijavimus.
– Tai kaip jūs vertinate Estijos premjero pasisakymą?
– Aš niekaip jo nevertinsiu. Čia kiekvienas yra laisvas kalbėti.
– Gerai, ministre, pereikime prie Lietuvos ir naujausių sprendimų dėl visuotinio šaukimo. Prieš VGT sakėte, kad visuotinis šaukimas įmanomas ir 2030 metais, tačiau galiausiai buvo likta prie 2032-ųjų. Ar jus įtikina argumentai, kad Lietuvoje tam nėra užtektinai infrastruktūros ir instruktorių?
– Aš pasisakiau dar dieną prieš, kad 2030 metai yra įmanomi, bet yra tam tikrų rizikų, kurias kariuomenės vadovybė ir įvardino VGT posėdžio metu. Manau, kad ambiciją dėl 2030 metų turėjo turbūt visi politikai, tačiau kariuomenė ir vadai yra tie profesionalai, kurie turi aiškiai argumentuotai pasakyti rizikas ir naudas.
Dėl naudų turbūt mes niekas nesiginčijame, visi jas žinome. Dabar dėl rizikų – visi susikoncentravo į infrastruktūrą, į pinigus, į amuniciją, ginkluotę, ekipuotę, į apgyvendinimo sąlygas. Tai yra svarbu. Verčiantis per galvą tai dar įmanoma įgyvendinti iki 2030 metų.
Tačiau ką visi pamiršo ir ką kariuomenė iš tikrųjų akcentavo, tai kad kariuomenė mokosi pati iš savęs. Profesionalus karys, įgijęs tam tikrus įgūdžius, moko naujai atėjusius įstojusius profesionalius karius, treniruoja rezervą ir treniruoja šauktinius. Tas pats asmuo, tas pats karys. Reikia nepamiršti, kad iki 2030 metų atvyksta nauja technika, reikia išmokti ja naudotis. Tai jeigu mes juos užspaudžiame daryti daugiau, negu buvo suplanuota, galima tą pasiekti. Bet kokia bus kokybė?
– Na, bet kritikai sako, kad penkeri metai yra tiesiog nedovanotinas laiko tarpas pasiruošti parengti pusantro karto daugiau šauktinių. Ne dvigubai, ne trigubai, o pusantro karto.
– Aš girdžiu kritikus, bet šitoje vietoje aš girdėjau ir ką kariuomenės vadovybė sakė. Ir visi politikai girdėjo, ką kariuomenės vadovybė sakė: kariuomenė turi augti tolygiai ir kariuomenės kovinė galia, ypatingai dabartiniu laikotarpiu, negali smarkiai susvyruoti. Tai reiškia, kad rezervas, kuris jau buvo kažkada pašauktas, kuriam reikia atnaujinti žinias ir treniruoti, plius tada nauji šaukimai, tai sukuria visą tą tokį didelį poolą (imtį – liet.), kurį mes turime išdėlioti tolygiai. Tas yra padaryta iš tikrųjų. Ir tas tolygumas kreivės rodo 2032 metus, į kuriuos viskas normalia eiga juda link visuotinio šaukimo.
Čia – vienas momentas. Antras momentas, kas buvo irgi iškelta ir apie ką mes tikrai turėtume galvoti: visuotinė gynyba – tai nėra vien tik kariuomenė. Visuotinė gynyba yra ir policija, ir pasienis, ir kritinės infrastruktūros apsauga, ir ta pati gaisrinė, medikai.
Todėl Valstybės gynybos tarybos posėdžio metu ir buvo diskusija, kad reikėtų peržiūrėti tą 45–50 proc. dėl sveikatos problemų neateinančių (šauktinių dalį – BNS), ar tikrai ten yra tokios tos sveikatos problemos. Ir antras momentas – tarnavimas neturi būti vien tik kariuomenėje, bet gali apjungti Vidaus reikalų ministerijos sistemą. Mes turime iššūkių dėl pasienio, trūksta personalo. Turime gerus pavyzdžius Norvegijoje, toje pačioje Suomijoje, kur šauktiniai dalyvauja plačiau negu vien tik kariuomenėje.
Taip kad jeigu mes norime visuotinės gynybos tikrąja to žodžio prasme, apie tai irgi turime galvoti ir iki 2032 metų – posėdžio metu buvo iškelti tokie lūkesčiai ir tikslai – tai galėtų atsirasti.
– Bet ar ne laikas ne tik galvoti, bet ir veikti?
– Tai yra įgyvendinama, kadangi kiekvienais metais tolygiai auga šauktinių skaičius. Esu iškėlęs lūkestį turėti cyber (kibernetinius – BNS) šauktinius. Tai reiškia, kad galbūt asmuo, turintis kažkokių sveikatos problemų, turi IT žinių, kuriomis mes galime pasinaudoti. Tie patys dronistai...
– Kada galėtume turėti, pavyzdžiui, tokius kibernetinius šauktinius?
– Tikslas yra iškeltas jau dabar. Mes dabar suformavome ir įteikėme vėliavą Kibernetinės gynybos valdybai. Tai jau dabar yra iškeltas kariuomenei tikslas įvertinti, kaip galėtų integruotis, sakykime, cyber šauktiniai, kokia forma, kokios yra kitų šalių patirtys. Neseniai kalbėjome ir su Skandinavijos, Baltijos šalių ambasadoriais, kad įgyvendintume šitą projektą.
– Koks yra įgyvendinimo terminas?
– Pradžioje aš noriu gauti įvertinimą.
– Gerai, iki kada tikitės gauti įvertinimą?
– Įvertinimą aš norėčiau gauti per galbūt porą mėnesių, kitų metų pradžioje. (...) Tai visiškai nauja idėja, nes mes turime kitas tarnavimo formas. Tai jas praplėsti turbūt reikėtų.
– Kibernetiniais šauktiniais galėtų būti tik tie, kurie nepašaukiami dėl sveikatos, ar čia būtų ir dalis tų, kurie pašaukiami ir yra tinkami tarnauti?
– Kariuomenė pasakys, ar iš to paties poolo (imties – BNS) mes pasiimame kompetencijas, ar mes atskirai dar paimame. Man to atsakymo ir reikia, kaip jie integruos, nes reikia labai aiškiai įvertinti. Sveikatos apsaugos ministras gi nenueina pas chirurgą ir nenurodinėja, kaip jie turėtų operacijas daryti teisingai. Tai lygiai taip pat mes čia turime bendradarbiauti su kariuomene ir kariuomenė turi pasakyti, kaip jie tiksliai įgyvendins keliamas užduotis, kad nenukentėtų nei kariuomenės kokybė, nei rengimasis, nei ypač dabartiniu laikotarpiu, kai mes turime tikrai iššūkių, tas kariuomenės profesionalumas.
– Bet aš suprantu, kad jūsų visuotinumo lūkestis yra, kad tie, kurie negali įprastai tarnauti dėl sveikatos, jie kitais būdais įsitrauktų?
– Toks lūkestis yra. (...) Žmogus su fizine negalia galbūt negali atlikti tam tikrų užduočių poligone ar kažkur kitur, bet galbūt jis yra puikus IT specialistas arba kitos srities specialistas. Kodėl mes tos patirties negalime panaudoti? Juolab kad mes matome ir verslo palaikymą šaukimui. Tai, manau, mes sutarsime su verslu, kad galbūt tas programuotojas vieną dieną per savaitę bus priskirtas kažkokioms kibernetinio saugumo užduotims. Tai aš manau, kad tai yra realu ir turime kompleksiškai pasižiūrėti.
– Kritikai irgi turi idėjų. Jie sako, kad norint paspartinti visuotinį šaukimą galima paprašyti NATO sąjungininkų pagalbos rengiant daugiau šauktinių, o gal net ir rezervistų. Ar buvo kreiptasi į sąjungininkus dėl tokios galimybės?
– O sąjungininkai neturi savo kariuomenių, savo namų darbų? Mes visi bendradarbiaujame, dirbame kartu ir sąjungininkai lygiai taip pat ateina ir į Lietuvą, ir dirba kartu su mūsų instruktoriais. Mūsų instruktoriai irgi keliauja pas sąjungininkus.
Aš suprantu, kad nebūnant sistemoje, sėdint nuošalyje, daug įvairių minčių kyla ir atrodys jos visos geros, bet atėjus į sistemą ir matant, kaip visas procesas vyksta... Todėl kariuomenei ir buvo duota užduotis įvertinti dabartinėje sistemoje visas rizikas, už ir prieš. Tos rizikos buvo pateiktos, įvertinus ir sąjungininkus, ir ne sąjungininkus, ir mūsų turimas galimybes. Ir kariuomenės patarimas buvo 2032 metai tam, kad mes galėtume išlaikyti kokybę, ne tik pasižymėti, kad atėjo Jonas Jonaitis, uždėjom varnelę, bet tas parengimas buvo toks galbūt kvestionuotinas. Ar mes norime tiesiog varnelių, ar mes norime kokybiško rengimo?
Kariuomenė pateikė argumentus, todėl politikai į tai įsiklausė. Jie kėlė ambicingesnius lūkesčius, bet kariuomenė yra ta institucija, kuri argumentuoja, o mes tuos argumentus išgirdom. (...) Visos alternatyvos buvo kariuomenės įvertintos, neprisirišta tik prie infrastruktūros ar finansinių eilučių.
– Ar jūs matot galimybę grįžti prie šito klausimo po metų ar dviejų ir kalbėti apie ankstesnį visuotinį šaukimą?
– Be abejo, matau ir čia yra kompleksinis darbas. Kariuomenei niekas neleidžia atsipalaiduoti. Jeigu dabar yra priimtas sprendimas dėl 2032 metų, tai nereiškia, kad mes po metų ar dvejų negalėtume peržiūrėti tų sprendimų, atsižvelgdami į įvairias aplinkybes.
Kariuomenė turi visas sąlygas tobulėti, ruošti instruktorius ir visą reikalingą personalą, viską atlikti taip, kaip jiems reikia, kad mes judėtume kokybine kariuomenės augimo kreive. Kas šiuo metu ir vyksta.
– Ar jūs pats ketinat būti tas iniciatorius, kuris baksnos ir klaus, ar galima sprendimus paankstinti?
– Aš baksnosiu ir klausiu, kokie yra mūsų rezultatai, kokie yra mūsų pasiekimai, kokia yra mūsų statistika, kokia situacija yra su mūsų personalu, to personalo tobulėjimu, kvalifikacijos kėlimu, ir tada mes galėsim papildomai vertinti, ar yra galimybės, poreikiai, ar turime tas kreives, kurios yra šiai dienai suplanuotos ir kurias mes iš tikrųjų išpildome: tiek profesinės karo tarnybos karių ateina tiek, kiek reikia tai pačiai divizijai formuoti, tiek šauktinių yra šiai dienai tiek, kiek reikia, tiek rezervo, kas ypatingai svarbu. Mes kažkaip pamirštame rezervą, nes rezerve jau yra tie buvę pašaukti asmenys, praėję tarnybą ir reguliariai atnaujinantys įgūdžius. Tai yra irgi kritiškai svarbu.
– Baigiant šaukimo temą, ar jau yra aišku, kokia bus šauktinių amžiaus riba, kurie bus šaukiami? Ar tai bus tik mokyklą baigę aštuoniolikmečiai, ar bus riba nuo iki?
– Kariuomenė pristatė viziją, kad turėtume turėti dviejų ciklų devynių mėnesių šaukimą, nes devyni mėnesiai yra iš tikrųjų tas tikrasis parengimas. Mes galim visaip tas formas dėlioti, bet iš esmės didžiausią kokybę suteikia būtent tie devyni mėnesiai.
Pirmas ciklas leidžia po mokyklos į universitetą įstojusius jaunuolius pašaukti, jie atlieka tarnybą ir tada pradeda mokslus. Antras ciklas leidžia pašaukti jaunuolius po pirmo semestro: atėjau, atlikau tarnybą ir vėl grįžau toliau mokytis.
(...) Visi jaunuoliai be išimčių – ir sportininkai, ir mokslininkai – eis tarnauti ir atliks savo pareigą. Tada mes turėsim tą tikrą visuotinumą. (...)
– Bet čia dar laukia diskusijos ir su aukštosiomis mokyklomis?
– Be abejo, reikės kalbėtis, nes jeigu mes norime turėti tikrą, kokybišką visuotinį šaukimą, tai nėra vien tik kariuomenės klausimas. Tai yra visos valstybės klausimas ir premjero palaikymas šitai idėjai tikrai yra.
Mes turim susiderinti ir su universitetais, reiškiasi, turi būt tada langai, kurie yra įteisinti. Yra žmonės, kurie mokosi užsienio universitetuose, tai lygiai taip pat turime susiderinti su jais. Yra tokių administracinių klausimų, kuriuos tikrai išspręsime, ir čia, manau, kad jokių problemų valstybei nekils suadministruoti, kad mes visi galėtume turėti kokybinį procesą.
– Iš esmės šita naujiena pirmiausia palies dabartinius trylikamečius. Ką jie dabar turėtų žinoti, kas jų laukia? Kokia būtų jūsų žinutė?
– Žinot, kai kalbam, kad kažkam reikia ruoštis, tai atrodo, kad kažkas baisaus laukia. Nieko baisaus nelaukia. Laukia labai įdomus gyvenimo etapas, kurio metu jaunuoliai įgauna naujos patirties, naujos disciplinos, naujų įgūdžių. Tai yra ir droniniai, antidroniniai sprendimai, ginkluotė, taktiniai sprendimai. Viskas, kas yra kariuomenės gyvenimas. Lietuvos kariuomenė, NATO kariuomenė yra moderni. Ir visą tą modernumą, tą konceptualumą visi jaunuoliai tikrai įgauna, supranta ir apie 25 proc., jeigu tiksliai pamenu, eina jau tarnauti profesionaliai arba eina į Šaulių sąjungą.
Kariuomenė šiai dienai ne tik lakstymas miškuose, tai yra daug inovatyvių sprendimų, ir manau, kad šitas etapas visiems jaunuoliams yra be galo įdomus.
– Pereikime prie biudžeto. Esate sakęs, kad, nepaisant mažėjančio gynybos biudžeto finansavimo BVP išraiška, divizijos išvystymo terminas nesikeičia, tačiau gali tekti įsigyti ne tokią modernią ginkluotę. Ar jūs galite konkrečiai įvardinti, kokios technikos pirkimų atsisakoma ir į ką ji keičiama?
– Šiuo metu yra peržiūrimi sprendimai, kuriuos dar mes galime peržiūrėti, bet neperžiūrime kontraktų, kuriuos mes jau esame pasirašę. Tas pats CV90: mes esame finišo tiesiojoje šalių grupėje, tai tikrai šito kontrakto neperžiūrėsime, tankų projektas irgi yra įgyvendinamas – juda gamyklos statyba ir visa kita. Tai ten, kur mes galėsime dar kažkokią įtaką turėti – tokių projektų tikrai yra – tai dabar komanda peržiūri juos. Aš nenoriu iš anksto apie tai kalbėti, kol neturiu dokumentų.
Bet aš visą laiką sakau taip – mes, kaip šalis, turime pinigų tiek, kiek turime, o ginkluotės mums reikia, saugumą užtikrinti mums reikia. Tai mes tada turime dvi opcijas: bandyti verstis per galvą ir norėti to, ko nelabai galbūt išgalime, arba žiūrėti tai, ką mes galime įsigyti, ką daro kitos valstybės, Baltijos valstybės, ir įsigyti tai, ką mes galime, nes svarbiausia – turėti su kuo gintis.
– Bet galbūt jau aišku, kokio pobūdžio tai galėtų būti karinė technika? Kiek teko kalbėtis su kariais, jie baiminasi divizijos išlengvinimo.
– Iš tikrųjų mes jau visas sutartis sunkiajai divizijai kaip ir esame sudarę, tas pats CV90 – viena iš tokių baigtinių sutarčių. Toliau jau visos kitos dedamosios, kur mes dar galbūt galim turėti kažkokią įtaką, tai ten bus pasižiūrėta.
Ir čia vėlgi yra svarbus ir kariuomenės vertinimas. Dėl to išlengvinimo ar neišlengvinimo – lankiausi Pensilvanijoje, jie kaip tik eina išlengvinimo keliu. Tai čia vėl yra karinė diskusija. (...)
Mes turime ir naujas užduotis. Mes turime generolo Grynkewich „Pergalės planą“. Turime „Fight Tonight“ planą, kurį turime irgi įgyvendinti. Tai nėra visiškai konceptualiai nauji sprendimai, tai yra tam tikri įsigijimai, kurie taip ar taip buvo numatyti, tik gal mes juos dabar paankstinsime ir stengsimės įsigyti greičiau.
– Viliatės, kad su divizija nevėluosime, bet kas tikrai vėluoja, tai HIMARS. Gal jūs galit pasakyti, kada šios sistemos pasieks Lietuvą?
– Labai sunku vardinti datas, kai ne nuo tavęs priklauso tų datų įgyvendinimas. Su partneriais yra kalbamasi. Viešėdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose susitikau ir su „Lockheed Martin“, aptarėme šitą situaciją, kad mums tai nėra priimtina, mums tai nėra gerai, bet ginkluojasi visas pasaulis vienu metu ir tų pramonės vėlavimų yra.
Vienas momentas yra įsigyti, sudaryti sutartį. Kitas dalykas yra gauti tą prekę. Tai čia ir divizijos kontekste mes daug ką užsakome, daug kas yra žadama, kad atvyks laiku, bet paskui mes matome, kad kažkas vėluoja. Todėl datos konkrečios aš neįvardinsiu. Aš labai tikiuosi, kad tai bus kitų metų pradžia, nes jeigu čia turim nedidelį vėlavimą, tai dar nieko tokio. Bet jeigu tai užsitęsė ilgiau, mes turime kitas artilerijos sistemas, kurios suvaldo situaciją, bet iš principo, jeigu mes užsakome, norime gauti tada, kada buvo žadėta. Čia turbūt normalus noras.
– Kalbant apie pirkimus, iš karių teko taip pat girdėti, kad vėluoja, pavyzdžiui, sprogmenų dronams, prieštankinių minų, šarvinių liemenių pirkimai. Ar jums žinoma šita situacija?
– Taip, žinoma. (...) Mes turime labai daug visokių ekspertų, lygiai taip pat sėdinčių ir gražiai komunikuojančių, komentuojančių. Tai aš tuos visus ekspertus pakviesčiau ateiti į Gynybos resursų agentūrą, prisidėti prie bendro darbo. Gynybos resursų agentūra nebuvo paruošta tokiam biudžetui, tokiam tempui. Tai reiškia: nei žmonių daugiau priimta, nei sistema pakeista, nei skaitmenizacija sustiprinta. Ir tą turėjome padaryti dar turbūt 2022–2023 metais, kai prasidėjo pilno masto karas.
Įstatymai net nėra pakeisti. Iš tikrųjų Seimo nariai, kurie dešimtmetį yra Seime, kritikuoja, kad kažko nespėta padaryti, nors Seimo narių pareiga yra keisti įstatymus taip, kad mums padėtų gyventi dabartiniame gyvenime. Tai aš nežinau, kodėl anksčiau nebuvo pakeisti tie įstatymai, kodėl juos dabar keičiame. Aš inicijavau tai ir mes tą padarysime.
Lygiai taip pat inicijavau peržiūrą Gynybos resursų agentūroje: keliam atlyginimus, draudžiame pirkimų specialistus civiliniu draudimu nuo teisminių išlaidų. Jie priiminėja sprendimus ir paskui mus kontroliuojančios institucijos ateina, klausinėja, ir žmonės turi tuos klausimus atsakyti, bet dažnai prireikia gal ir advokato paslaugos ar panašiai. Tai mes tokį draudimą irgi suteikiame, išskyrus tuos atvejus, jeigu tikrai bus kažkokia neteisėta veikla. Tai tokiu atveju niekas nepadės ir žmogus atsakys pilna įstatymo raide. Bet dažnu atveju būna tiesiog tikrinimas vardan tikrinimo. Ir realybėje viskas būna gerai.
Tai šitie visi procesai yra pradėti. Ir mes dabar vienu metu turime su mažai žmonių pirkti ir ieškoti tų žmonių. Pirkimo metu keisti visas procedūras, kad pirktume greičiau, skaitmenizuotis, nes tai nebuvo padaryta anksčiau. Ir be abejo – vykdyti biudžetą skaidriai ir laiku, kaip iš mūsų tikimasi. Tai mes tą padarysim, įgyvendinsime ir pakeisime.
Tai kainuoja iš tikrųjų daug nematomo darbo. Aš kitą (šią – BNS) savaitę vykstu į Gynybos resursų agentūrą. Pats asmeniškai žiūrėsiu, kaip procesai vyksta. Pats asmeniškai klausiu, kaip jie tą pirkimą daro, kad kartu su vadovybe galėtume keisti tuos procesus. Nes jeigu jų nežinai, tai ką tu gali pakeisti? Įsigilinę ir gavę atsakymus iš specialistų, mes juos pakeisime taip, kad mums netrukdytų.
Lygiai tokius pačius iššūkius mes turime Infrastruktūros valdymo agentūroje. Buvo garsiai sakyta, kokios yra padarytos pertvarkos, bet toli gražu. Mes turime pastatytus statinius, kurių arba neprisiima, arba jie pusiau pastatyti ir mes negalime tęsti tų statybų arba statybų metu iki manęs ateina netgi kai kada pasirašyti dėl vandens atsukimo statybvietėje. Nelabai suvokiu, kaip taip gali būti, bet tokia yra realybė ir su ta realybe mes šiandien dirbame ir ją keičiame.
Tai aš visus tuos kritikus, kurie arba giriasi, arba kritikuoja, kviesčiau pasižiūrėti arba į veidrodį, arba ateiti ir dirbti kartu ir padaryti.
– Grįžkime prie prieštankinių ir priešpėstinių minų. Ar galite įvardinti, kiek šiuo metu Lietuva turi jų įsigijusi?
– Čia yra jautri informacija. Aš to negaliu komentuoti. Aš tik žinau, kad kariuomenė mums yra pateikusi savo viziją. Mes į tą viziją atsižvelgiame ir maksimaliai darome viską, kad galėtume nupirkti. Kitą (šią – BNS) savaitę einame dėl šarvinių liemenių į Vyriausybę. (...)
– Iš to, ką jūs sakote, suprantu, kad kol kas išvis nėra įvykdytas nė vienas pirkimas dėl priešpėstinių ar prieštankinių minų.
– Sprendimai vyksta, pirkimai vyksta. Žinau, kad ir šiuo metu vyksta derybos su Baltijos valstybėmis, kad mes galėtume dalį nusipirkti, dalį pradėti gaminti Lietuvoje. Ir čia yra ir su pramonininkais tariamasi, kad galėtų gaminti. Yra tikrai geros iniciatyvos, bet buvo labai tokios įdomios, aukštos pradinės kainos, bet irgi derybos vyksta. Aš norėčiau, kad būtų jau užbaigtas procesas ir mes turėtume daug ką, bet ką paveldėjau, su tuo dirbame ir tą keičiame.
– Kokia karinė technika kitąmet turėtų pasiekti Lietuvą? Galėtumėte glaustai pristatyti?
– Mes šnekame ir apie tuos pačius HIMARS, kitą divizijos techniką, skubinami radarų įsigijimai, ieškoma, kaip juos gauti greičiau, dronų interceptorių atvykimas skubinamas, kiek tai yra įmanoma. Pagrindinis šiai dienai tikslas šalia divizijos – turėti kiek įmanoma stipresnę oro gynybą.
– Grįžtant dar prie pirkimų, kiek papildomų pirkimų specialistų etatų galėtų lemti geresnį rezultatą?
– Šiai dienai aš esu informuotas, kad trūksta keliasdešimt pirkimų specialistų vien Gynybos resursų agentūroje. Mes, tiesą sakant, kreipėmės ir į mus kontroliuojančias institucijas su prašymu padėti ir „paskolinti“ tų pirkimų specialistų tam laikui, kol užsipildys GRA. Atsakymas buvo neigiamas. Turim tokią situaciją, kokią turim, ir dirbam taip maksimaliai, kaip galime dabartiniu laiku. Kiekvienas naujai atėjęs žmogus spartina procesą. Natūralu, jeigu atsirado nauja papildoma galva, rankos, jos spartina procesą.
Kiekvienas naujas žmogus daro pokytį, bet kiekvienam naujam žmogui reikia dar kokius tris, keturis ar penkis mėnesius įsivažiuoti į sistemą.
Važiuosiu peržiūrėti paties mechanizmo, gal mes galim kažkur kažką sutrumpinti. Gal mes labai biurokratiškai esame susidėlioję procedūras. Gal reikės pakeisti tiesiog vėl kažkokius įstatymus ar vidines tvarkas.
– Tai užpildžius 20 minėtų etatų iš esmės problemos išsispręstų?
– Gal čia nereikėtų sakyt, kad dešimt, dvidešimt ar trisdešimt žmonių išspręstų problemas. Bet žiūrėkim tiesiog logiškai. Jeigu mums yra suformuota užduotis per tą patį laikotarpį nupirkti turbūt kokius tris keturis kartus daugiau, nes finansavimas yra didesnis, tai tada natūralu, kad tiek pat daugiau ir to darbo atsiranda. O jeigu žmogus vis dar yra vienas, na tai jam reikia tris kartus daugiau to darbo padaryti. Tai nerealu tiesiog.
– Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad siekiant įvertinti, kaip efektyviai naudojamos lėšos gynybai, iki metų pabaigos turi būti sukurta nauja karinių pajėgumų išvystymo vertinimo metodika. Kokioje stadijoje šiuo metu esate?
– Reikėtų pasitikslinti, (...) bet visos Valstybės kontrolės rekomendacijos yra pateiktos vykdymui ir jos turi būti įvykdytos, nes rekomendacijos yra svarbios. (...)
– Pakalbėkime dar apie į Lietuvą įskrendančius dronus. Turite planą iki 2028 metų įdiegti integruotą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą. Galite pristatyti, kaip ji turėtų veikti?
– Kol nepradėjau šito darbo, tą radarą galbūt įsivaizdavau truputėlį kitaip. Atrodo, žiūri į televizorių ir kaip pro langą matai visą aplinką. Radaras nėra tai, radaras yra elektromagnetinių bangų atspindys. Tai reiškia, kad karys ekrane mato taškelį. (...) Ir toliau viskas remiasi fizikinėmis charakteristikomis: greitis, dydis, skrydžio aukštis, trajektorija, pastovumas. Ir viską tą turi įvertinti žmogus, atsižvelgęs į tuos taškelius ekrane.
Mes tikrai turime iššūkių. Kai mes turėdavome problemą vertinti orlaivius, balistines ar sparnuotąsias raketas, tai buvo vienas iššūkis. Bet kai mes dabar turime išmanius dronus, kurie gali ir kryptis keisti, ir aukščius keisti, plius kiekvienas ginkluotės gamintojas stengiasi, kad detekcija būtų minimali, tai reiškia, apgauti radarus, tai šioje vietoje mes turime (...) turėti sustiprintą detekcijos sistemą.
Tai reiškia į radarus įjungti anksčiau ne detekcijos priemonėmis laikytus akustinius sensorius, kameras, kurios filmuoja mūsų aplinką. Pasieniečiai turi kameras, savanorystės pagrindu sodybų savininkų kameras, miestų kameras integruoti.
Toliau yra elektroninių bangų detekcijos sistemos. Ir mes jų turim, ir partneriai siūlo, ir Oro navigacijos yra sprendimai įvairūs.
Visa tai yra skirtingi duomenys. Radaras fiksuoja atspindį, akustinis sensorius fiksuoja garsą, kamera fiksuoja vaizdą. Visus tuos duomenis mes turime sujungti į vieną bendrą sistemą ir tą taškelį papildyti informacija.
Kai iš Šengeno oro erdvės įskrido tas Pasvalio dronas, tai kariuomenė realiai pradėjo tikrinti, kas čia vyksta, tik tada, kai prasidėjo skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą, kadangi iš Šengeno oro erdvės nuolat kažkas įskrenda, tas judesys ten nuolatinis ir srautas milžiniškas, nes tai yra Šengeno oro erdvė. Bet kai taškelį ekrane papildė žmonių informacija apie girdimą garsą ir kai trajektorija skambučių pradėjo sutapti su taškelio judėjimo trajektorija, tada prasidėjo procesas, kad tai yra ne tai, ko mes tikimės iš Šengeno oro erdvės.
(...) Tada, natūralu, buvo klausimas, o iš kur tas objektas atsirado? Iš Baltarusijos, iš Kaliningrado, iš Lenkijos ar kažkur? Radaras visus duomenis fiksuoja ir galima atsisukti, pasižiūrėti. Taip buvo nustatyta trajektorija, kaip čia viskas įvyko. (...) Kodėl Lenkija pradėjo kalbėti, kad iš Lietuvos dronas skrenda lyg? Jie pradžioj tos uodegos nematė, mes parodėm, na, paskui ir prasidėjo visas darbas.
Nuėjau į detales, bet bendrai apie tą sistemą – kai mes turėsime galimybę sujungti skirtingų tipų duomenis, tada karinės oro pajėgos turės galimybę jungtis prie tos sistemos ir matyti visą bendrą informaciją: garsą, vaizdą, radaro duomenis. Ir tada mes aiškiau suprasime, kas ten juda, kodėl ir kaip. Ir toliau antras momentas, ko mums reikia – galimybės tą objektą, jeigu jis yra nedraugiškas, sunaikinti.
– Prie sunaikinimo dar grįšim. Bet noriu likti dar šiek tiek prie detekcijos. Kiek su bendros sistemos sukūrimu yra susijęs jūsų noras turėti „Palantir“ sistemą?
– Iš tikrųjų čia truputėlį atskiros sistemos yra. Čia yra atskiri pajėgumai. Kariuomenė nėra vien oro gynyba, nėra tik detekcija. Tai yra daugybė skirtingo tipo amunicijos, daugybė skirtingo tipo technikos, daugybė skirtingo tipo užduočių, kitų duomenų, kuriuos apjungus reikia priiminėti sprendimus. Tą gali daryti karys, žmogus, bet gali daryti ir dirbtinis intelektas, teikdamas rekomendacijas.
– Jeigu reiktų įvertinti procentais, kiek Lietuva yra pasistūmėjusi diegiant integruotą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą?
– Gavom devyniolika paraiškų prieš maždaug mėnesį. Dabar turime atrinkę dvylika pasiūlymus realiai pateikusių įmonių ar įmonių grupių. Vakar kaip tik klausiau, kokia yra realiai situacija. Tai mes turime iki gruodžio pradžios iš esmės visus dvylika peržiūrėt ir gruodžio pradžioje norisi pasirašyti sutartį.
Tai reiškia, kad su konkrečia įmone ar įmonių grupe prasidėtų darbas to prototipo sukūrimui. Prototipą aš norėčiau matyti iki kitų metų kovo, kadangi, turint prototipą, paskui dar reikia jį testuoti, derinti su veikiančiomis sistemomis, su sąjungininkais.
Turime ir planą B. Yra gauti siūlymai ir iš didžiųjų programinės įrangos tiekėjų, kurie vysto tą karinę programinę įrangą. Jiems iškelta lygiai tokia pati užduotis ir jie pateikė dalinius pasiūlymus, kaip galėtų tai galbūt įgyvendinti.
Nes tokios veikiančios pilnos sistemos iš esmės niekas neturi. Ukraina irgi jos pilnai veikiančios tokios neturi. Jie ant „Palantir“ lipdo savo „Deltą“, kitus sprendimus bando. Visi ieško, kas veikia geriausiai.
– O kalbant apie techniką, kurios reikia būtent visai šitai sistemai įgalinti, koks lygmuo yra pasiektas? Vis pranešate apie naujus pirkimus, įskaitant akustinius sensorius...
– Šiuo metu yra baigiamas akustinių sensorių diegimas, testavimo aplinka sukurta. (...) Jeigu veikia, jeigu mes turim iš to naudą, reiškia, investuojam papildomus pinigus ir dengiam visą Lietuvos pasienį arba net ir giliau einam. Jeigu neveikia, tai gal tada neverta mėtyti pinigų. (...)
Ar mes turime šiai dienai interceptorius (dronų perėmėjus – BNS), kuriuos norime įsigyti? Ne, šiai dienai mes dar jų neturim, bet mes matome, kad net ir Lietuvoj yra X-12 reaktyvinis interceptorius pristatinėjamas ir kariuomenė yra gavusi užduotį įvertinti. Ir jeigu veikia, pradėsime įsigijimo procedūras.
– Dar trumpai apie akustinius sensorius. Jei jie pasiteisins, tai jau tikrai bus galima atskirti paukščius nuo dronų?
– Jeigu dronas skris pakankamai žemai, tada taip. Taip, paukščiai neskleidžia tokio garso kaip skleidžia dronas, bet reaktyvinis dronas skleidžia kitokį garsą. Važiuojantis pro šalį motoroleris irgi skleidžia panašų garsą į droną. Apie tai mes ir šnekam. Tai nėra kažkokia sidabrinė kulka, kad padarom ir viskas. Niekur pasaulyje nėra tokios šimtaprocentinės detekcinės sistemos. (...) Visi yra tam tikram technologiniam procese. Ir man yra smagiausia, kad Lietuva neatsilieka nuo to technologinio proceso.
– Grįžkime trumpam prie numušimo. Kada Lietuvoje turėsime būdą pigiai numušti droną, kad raketa nekainuotų brangiau nei pati skraidyklė?
– Jeigu nenumušam drono, yra blogai, jeigu numušam droną, irgi yra blogai, nes ne taip numušėm tą droną. Tai gal visgi palikim kariuomenei įvertinti, kaip jie tą droną numušinėja, nes turbūt pagrindinis tikslas yra neutralizuoti grėsmę, kai ji kyla, įvertinus visas grėsmės neutralizavimo aplinkybes.
Tai šitas pirmiausias yra momentas. Antras momentas – kai mes turėsime sustiprintą detekciją, mes galėsime kalbėti apie interceptorių ir kitokio pobūdžio, pigesnių numušimo priemonių pajungimą. Nes dabar ką reiškia nusipirkti interceptorius? Gerai, mes nusiperkame, pavyzdžiui, šimtą interceptorių ir juos dislokuojame Radviliškyje kur nors, o dronas skrenda prie Vilniaus. Tai kaip dabar su tuo interceptoriumi per penkias minutes iš to Radviliškio atsigabenti interceptorius į Vilnių? Ir kaip tam kariui atsidurti va toje vietoje ir kaip dar spėti iššauti? Čia yra daug klausimų ir mes kažkaip viską labai smarkiai supaprastiname.
Ačiū Dievui, Lietuvoje nevyksta karas. Kai nevyksta karas, kariuomenės daliniai yra dislokuoti savo dislokacijos vietose. Ukrainoje, kai vyksta karas, kariuomenė yra išdėstyta visur plačiai, todėl jie reaguoja, ir tai jiems yra sudėtinga. Lietuvoje kariuomenė taikos metu niekada nebus išdėstyta taip, kaip yra Ukrainoje, nes tai alina ir sekina kariuomenę.
Todėl aš galvočiau, kad mums pirmiausia reikėtų išsikelti sau tikslą neutralizuoti objektą, įskridusį į mūsų oro erdvę, jeigu jis yra priešiškas, tomis optimaliomis priemonėmis, kokias mes turime. Šiai dienai tai yra NATO oro gynybos misija. Mes ją turime, mes ja naudojamės. Yra ruošiami sraigtasparniai. Tai yra papildoma priemonė.
Sukursime detekcijos sistemą. Galėsim greičiau reaguoti ir tada mes jungsime jau tą kinetiką. Bet supraskime, kad mes negalime šaudyti į kairę, į dešinę.
– Ar Europos Komisijos (EK) sprendimas neskirti papildomų 500 mln. eurų gynybai nuo dronų keičia terminus dėl oro erdvės stebėjimo sistemos?
– Tai keičia savijautą, nes yra šiek tiek nusivylimo. Kai mes turime savo komisarą, kuris yra atsakingas už šitą sritį, tai norėjosi didesnio palaikymo – ne tik moralinio ar žodinio. Ir čia kreipėsi ne tik Lietuva. Čia kreipėsi Baltijos regionas su aiškiomis priemonėmis, aiškiais tikslais, aiškiomis finansinėmis eilutėmis.
Aš galvoju, kad šitas atsakymas yra tikrai neįkvepiantis, nenuteikiantis optimistiškai, bet tai nekeičia mūsų tikslų. Lietuva investuoja pinigus ir pasidarysim tą sistemą, įsigysim tą, ką reikia. Ir vakar (ketvirtadienį, per VGT posėdį – BNS) buvo priimti tik dar neviešinami sprendimai, skirti oro gynybos stiprinimui.
– Gal galit bent šiek tiek atskleisti, kas tai per sprendimai?
– Truputėlį per anksti dar, nes yra procedūriniai dalykai.
Bet ką mes esame tikrai sutarę... Mes šnekam apie įsigijimus, įsigijimų spartą ir Lietuvos pramonę. Kai kalbėjau su STT, VPT, GRA ir visais kitais, aš labai aiškų tikslą kėliau: suprantu mūsų pirkimo procedūras, jų privalom laikytis, bet aš norėčiau, kad viena Lietuvos dronų gamybos įmonė vystytų FPV dronus, kita – interceptorius, trečia – long range arba mid range (tolimojo arba vidutinio nuotolio – liet.) dronus, ketvirta – žvalgybinius ir panašiai. Kad mes savo pajėgumą finansinį galėtume išskirstyti tikslingai, eliminuojant visas ten korupcines rizikas.
Bet vėlgi, kaip tai sukurti teisiškai, kad galėtume nupirkti? Nes aš negaliu nueiti ir parodyti, ką pirkti. Bet man to reikia, kad mūsų pirkimo specialistai galėtų nupirkti tą, ką reikia, ir vystyti tą, ką reikia.
Tai yra mintis kurti valstybinį dronų holdingą, kur dalyvautų valstybė kaip finansinis užnugaris, dalyvautų gynybos pramonės dronų įmonės su savo jau dabar turimais technologiniais pranašumais kaip akcininkai, kaip... Vėlgi tą formą dar mes turime sugalvoti. Galėtume integruoti mokslininkus, universitetus, nes mums reikia technologinio proveržio – ne tik gaminti, bet ir inovuoti.
– Kada tai galėtų virsti realybe?
– Dabar mes pakalbėjome su STT, VPT dėl tokio koncepto. Jie lyg ir mato tokias galimybes. Premjeras palaikymą irgi tam duoda. Susitinkam su gynybos pramone kitą ar dar kitą savaitę, kaip jie tai priima, nes tai vėlgi yra ir jų įsipareigojimo dalis. Ir jeigu mes turim visuose taškuose pritarimą, tai tada yra teisininkų klausimas, kaip greitai galim viską suformuoti.
– Pabaigai – koks progresas dėl nuolatinės JAV bazės Lietuvoje? Ar jau yra užmegztas kontaktas galbūt techniniu lygiu su amerikiečiais?
– Techniniu lygiu yra užmegztas kontaktas. Mes dabar paruošę esame atsakymus ir siūlymus, juos visus tarpusavyje susiderinam, siunčiam, bet vėlgi, neprisiriškime prie tos nuolatinės bazės. Svarbiausia, kad amerikiečiai yra čia. Buvo daug, daug interpretacijų, kad gal jie čia neatvyks. Jie atvyko, rotacija vyksta, kiekvieną savaitę atvyksta nauji kariai, technika irgi atvyksta. Kariuomenių vadai tarpusavyje turi gerus santykius, bendradarbiaujame politiniu lygmeniu.
Naujus bendradarbiavimo naujus konceptus galvojam, bet svarbiausia, kad partneriai yra čia.
– Ačiū už pokalbį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
