• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė trečiadienį pavedė Valstybės duomenų agentūrai (VDA) atlikti statistinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kiek gyventojai išleidžia pinigų receptiniams vaistams, o kiek – savo nuožiūra įsigytiems medikamentams, maisto papildams ir kitoms medicinos prekėms.

Vyriausybė trečiadienį pavedė Valstybės duomenų agentūrai (VDA) atlikti statistinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kiek gyventojai išleidžia pinigų receptiniams vaistams, o kiek – savo nuožiūra įsigytiems medikamentams, maisto papildams ir kitoms medicinos prekėms.

REKLAMA

Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), statistikai šiuo metu savo tyrimuose vertina tik vieną bendrą rodiklį, kurį sudaro išlaidos už vaistus, įsigytus su receptu, savo nuožiūra įsigytus vaistus bei trumpalaikio vartojimo medicinos prekes.

Jos teigimu, šis rodiklis nėra pakankamas, siekiant tinkamai įvertinti, kiek gyventojai atskirai vaistinėse išleidžia receptiniams vaistams, nereceptiniams vaistams, gydytojo paskirtiems vaistiniams preparatams, paciento savo nuožiūra įsigytiems vaistiniams preparatams ir kitoms trumpalaikio vartojimo medicinos prekėms.

Tikina, kad siekia geresnio vaistų prieinamumo gyventojams

SAM tikisi, kad reguliariai atliekant statistinį tyrimą, bus užtikrinta efektyvesnis ir statistine informacija grįstas politikos formavimas farmacijos srityje.

REKLAMA
REKLAMA

„Norėdami vertinti vaistų srityje priimamų sprendimų įtaką gyventojų išlaidoms bei suprasti, kokie pokyčiai reikalingi norint užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą gyventojams, privalome suprasti, kaip kinta vaistų kainos, kokie yra gyventojų įpročiai renkantis receptinius ir nereceptinius vaistus, taip pat stebėti, kokios yra gyventojų patiriamos išlaidos kitoms vaistinių prekėms“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

REKLAMA

Vyriausybėje priimant sprendimą dėl tyrimo, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragino atkreipti dėmesį į papildomą „reguliavimo naštą“, kurią ypač pajus mažosios vaistinės.

„Dabartiniame nutarime yra įpareigojamos vaistinės teikti duomenis ir už ankstesnį laikotarpį, ne tik už 2024 metus, bet ir už 2023 metus, kam jos nebuvo pasiruošusios“, – kalbėjo ministrė.

„Siūlome pagalvoti, o kokią naštą mes galėtume panaikinti, galbūt atsisakyti dalies ataskaitų ir taip toliau“, – pridūrė ji.

Premjerės patarėjas Rimantas Žylius teigė, kad prisitaikymo prie pokyčių našta bus „labai maža“, o mažųjų, tinklams nepriklausančių vaistinių į tyrimą įtraukti neplanuojama.

REKLAMA
REKLAMA

„Kadangi rinksime detalesnius duomenis, nei iki šiol gaudavome, tikimės, kad paaiškės, kad kai kurių dalykų, kuriuos iki šiol rinkome, kad jų nebereikės, – kalbėjo patarėjas. – Tikimės, kad persiskirstys ta našta, o ne šiaip, kad padidės.“

2024 metais būtų atliekamas bandomasis tyrimas, nuo 2025 metų statistikai kiekvieną mėnesį skelbtų pardavimų informaciją, o nuo 2026-ųjų – ir kainų pokyčių duomenis. 

SAM skaičiuoja, kad bandomasis tyrimas kainuos apie 68,5 tūkst. eurų.

VDA duomenimis, namų ūkių išlaidos medicinos prekėms 2019 metais sudarė 577 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų