Paskutinieji pranešimai apie Kristinos Brazauskienės, Vytauto Šustausko bei Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) planus nelabai kuo papildys politinį meniu, – mano politologai.
Aiškumai ir neaiškumai
Didžiųjų partijų lyderių sąrašas lyg ir aiškus – 2012 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose dominuos įprasti veidai. Atsitiktiniams naujadarams politologai prognozuoja ribotas galimybes. Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) jau lyg ir nutarė, kad į rinkimus juos ves premjeras Andrius Kubilus. Liberalų ir Centro Sąjunga (LiCS) tam pasirinko Algį Čapliką. Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) ženkliai sustiprėjo pirmininko Algirdo Butkevičiaus pozicijos. Darbo partija (DP) bei Tvarka ir teisingumas (TT) turi nepakeičiamus lyderius – Viktorą Uspaskichą ir Rolandą Paksą. Net jei DP sąrašo pirmas numeris bus V. Gapšys, o TT V. Mazuronis, ar bus sugalvota dar kitų naujovių, būtent R. Paksas ir V. Uspaskichas bus tie lyderiai, kurių charizmatinį bagažą reikės eksploatuoti.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) irgi gali turėti nebent nominaliai kitą sąrašo lyderį, nei Valdemaras Tomaševskis.
Iš parlamentinių partijų lyderių kaita teoriškai įmanoma nebent Liberalų Sąjūdyje (LS), tačiau ir čia nėra labai ryškių konkurentų pirmininkui, susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui. Jo perrinkimu mažai kas abejoja.
Nėra iki galo aišku, kur save padės nuo TS–LKD atsiskyrusi Tautininkų frakcijos dalis, vadovaujama Gintaro Songailos.
Vis dėlto, visa tai nereiškia, kad rinkėjai negali išvysti pakankamai netikėtų konfigūracijų. Tam dar yra numatomos partijų jungtuvės, neparlamentiniai žaidėjai ir naujų ar neva naujų veikėjų žaidimai.
Neparlamentiniai ir koalicijos
Kiek labiau „įvairovės“ galima tikėtis neparlamentinių partijų stovykloje. Tiesa, Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) vėl pirmu numeriu ves Arvydas Akstinavičius. Stasys Buškevičius vargu ar kam užleis lyderystę „Jaunojoje Lietuvoje“. Kaip jau skelbta, kitados įtakinga pabuvusi Artūro Paulausko (ėjusio ir Seimo pirmininko pareigas) Naujoji Sąjunga pabaigia savo egzistavimą po nesėkmingų Seimo (2008 m.) ir savivaldos (2011 m.) rinkimų. Pats lyderis paprašė V. Uspaskicho malonės, o nesutinkantieji ar nepriimtieji pasiprašė įšventinami į LiCS.
Save tautai vienaip ar kitaip dar kartą įpiršti mėgins ir Lietuvos liaudies partijai dabar vadovaujanti Kazimiera Danutė Prunskienė.
Kaip, kas ir su kuo čia grupuosis bei šliesis – nuspėti sunku. Kol kas žinoma tik tiek, kad K. D. Prunskienės suvažiavimą sveikinęs ir prisidėti žadėjęs Vytautas Šustauskas (buvęs Lietuvos laisvės sąjungos lyderis, Kauno meras ir Seimo narys) kuria naują partiją, kurioje nori būti kartu su velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko žmona Kristina. Kas ten pas ką eis ir dėl ko – neaišku. Žinoma, kad V. Šustauskas nori greito Europos Sąjungos žlugimo ir svajoja apie dyzelinį kurą už du litus iš draugiškos Rusijos, o K. Brazauskienė nori rentos bei kitokių privilegijų. Galimą politinę abejų programą Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis nusako paprastai: bandys išnaudoti palaidoto prezidento autoritetą.
Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) sumanymą šlietis prie LiCS L. Bielinis vertina kaip vienintelę išeitį ir iššūkį A. Čapliko kompanijai. „TPP niekas rimtos ilgalaikės ateities ir neprognozavo, bandymai sukurti kažkokią struktūrą – nepavyko, tad sprendimas yra pakankamai logiškas. LiCS iškyla užduočių ir iššūkių. Jei TPP ir A. Valinsko veikėjai užims daug atsakingų pareigų ir ims dominuoti, tai gali pakenkti pakankamai rimtos partijos veidui, kurį galima „sucirkinti“. Jei liberalcentristams pavyks sutramdyti „valinskininkus“, tai ką gi... Jie irgi piliečiai, kurie turi teisę dalyvauti politikoje“, – atsidūsta L. Bielinis.
Sielos nerimsta
Istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas perspėja, kad nerimstančių sielų yra dar daug. „V. Šustauskas nekviečia K. Brazauskienės į jau esamą partiją, o bandys kurti naują. Nelabai tikiu, kad kas nors išeis, bet manau, kad bus ir daugiau tokių kūrimų. Dar yra laiko ir daug nerimstančių sielų“, – juokauja jis.
Kol kas nematyti ryškios kylančios „naujo ir nesusitepusio gelbėtojo“ žvaigždės. A. Kulakauskas siūlo palaukti. „Situacija dabar nėra labai palanki, tačiau kartoju – dar yra laiko. Gali kas nors pasikeisti, bet kol kas nesimato, kad kokie nauji ateiviai skelbtųsi ir šoktų“, – teigia jis.
A.Kulakauskas pabrėžia, kad bet kuriai partijai, artėjant rinkimams, būtų labai ne pro šalį gauti populiarios prezidentės Dalios Grybauskaitės paramą. „Visi turbūt norėtų, bet pagal šiandieninę situaciją neįsivaizduoju, kad ji imtų ir atvirai ką nors paremtų. Ji kaip tiki laikosi pozicijos – pateikti save kaip visiškai nepriklausomą. Nebent kas nors kardinaliai pasikeistų partinėje rinkoje. Pagal dabartinę situaciją, kai pagrindiniai konkurentai bus TS–LKD ir LSDP, ji tikrai nereikš kam nors paramos“, – sakė A. Kulakauskas.
A. Zuoko galimybės
Kur kas rimčiau, nei naujus „ateivius gelbėtojus“ politologai vertina dabartinio Vilniaus mero Artūro Zuoko ambicijas. LiCS ir LS lyderiai oficialiai teigia visiškai nebiją A. Zuoko, nušlavusio juo savivaldos rinkimuose Vilniuje planų kurti naują partiją. A. Zuoko autoritetas nelabai siekia toliau sostinės ribų ir susiskaldžiusių liberalų lyderių pasidrąsinimai skamba logiškai. Visgi, neoficialiai pripažįstama, kad problemų minėtoms partijoms gali iškilti ir dėl šios asmenybės veiklos.
A. Kulakauskas pabrėžia, kad didžiuosiuose miestuose A. Zuokas yra žinomas ir turi tam tikrų šansų, o patys liberalai ir liberalcentristai ne į mikrofoną pasakoja, kad Vilniaus mero galimybės slypi jų pačių ir kitų partijų narių galimose ambicijose. Juolab, kad LiCS ir LS susitarimai dėl ko nors daugiau, nei konkurencijos vienmandatėse apygardose apribojimo – vis mažiau tikėtini.
Visais laikais ir įvairiose partijose, dalinantis vienmandates apygardas ir sąrašus atsiranda tokių, kurie mano esą neįvertinti. „Abonentu“ krikštijamam lyderiui nėra svarbu ar į jo partiją ateis perbėgėlis iš LiCS, LS, DP ar TT. Jam svarbu dengti kuo didesnį apygardų plotą nacionaliniu mastu. Kadangi paskutiniai rinkimai ir juos lydėjusi kova dėl valdžios parodė, jog vertybiškai ir ideologiškai neįmanomų koalicijų nebėra, mažai paveiktų ir moralizavimai prieš tokius „pragmatinius“ sprendimus.
Visų pakraipų liberalus A. Kulakauskas prognozuoja besikausiant ne dėl viršūnių. „Kad ir kiek besijungtų – jokių šansų. Visais atvejais kausis dėl paties patekimo į Seimą“, – pabrėžė jis. Kartu politologas pareiškę, kad liberalai per daug vilčių deda ir į internetinį balsavimą, kurį mėgina įteisinti. „Na, pridės vieną, kitą aktyvumo procentą, kaip Estijoje, bet ar jie visi balsuos už liberalus – negali žinoti“, – sakė politologas.
A. Kulakauskas akcentavo skeptiškai vertinąs ir įvairi pakraipų marginalų galimybes. „Algirdas Paleckis ir Mindaugas Murza orientuojasi į elektoratą, kuris tikrai yra labai ribotas ir nematau jiems rimtų galimybių ką nors pasiekti, kad ir kiek jie bemėgintų mobilizuoti savo šalininkus“, – kalbėjo jis.
Eiliniai rinkimai į Seimą įvyks 2012 metų spalį. Kad tik būtų iš ko rinktis.
