Ribojimus ekspertai siūlo išlaikyti bent iki kovo pradžios: kitaip trečios bangos neišvengsime

Nors taip laukiama bent kokių karantino atlaisvinimų, ekspertai įspėja, kad bet koks sušvelninimas turėtų būti itin atsargiai pasvertas, mat kitu atveju trečia banga ir užsidarymas neišvengiami.

Vyriausybės ekspertų grupės narys prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad kitose šalyse griežtai palaikomi judėjimo ribojimai, nes norima išvengti trečio visiško šalies užsidarymo.

„Prieš priimant bent kokius atlaisvinimus reikia įvertinti, ar tai padės išvengti trečio lockdown‘o. (...) Svarstydami atleidimą turime planuoti kinetikas galimų „atšokimų“ taip, kad vakcinacija pradėtų kontroliuoti situaciją, bent mirtis. Kada tai bus? Sakyčiau, kad kovo pradžia, tada galėtų būti atleidimo pradžia

Gal tai labai baisiai skamba, bet jei atvažiuos jau ir „AstraZeneca“ vakcinos, ir „Pfizer“ ir mes pasieksime rimtas vakcinacijos apimtis, tuo metu jau turėsime 20, 15 proc. vakcinuotos populiacijos. Tai jau bus rimtas sulaikantis veiksnys, kuris bent leis sakyti, kad yra mažiau mirčių“, – sakė jis.

Profesorius priminė, kad visos šalys žiemą stebi naujų atvejų sprogimą, niekur skaičiai palengva neauga, taigi vien testavimu, kuris šiaip būtinas, šiame etape valdyti pandemijos gali nepavykti.

Jam antrindamas duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius pabrėžė, kad jei išlaikomas pandemijos pagreičio lėtėjimas 25 proc. žemyn, tai būtent iki kovo pradžios ir bus pasiektas pandemijos sumažėjimas.

„Tai kai klausiama, kada galima atlaisvinti paslaugas, tai tą galima daryti tik grįžus į scenarijų A ir būtina sąlyga – atkuriami testavimo pajėgumai ir kontaktų „sugaudymas“. Tai kovo pradžia yra tas laikas, kada tas „šviečiasi“, – sakė jis. 

Kiek augtų atvejų skaičiai?

Kalbėdamas apie karantino laisvinimą profesorius Vytautas Kasiulevičius pabrėžė, kad pasaulyje tam yra atlikta daug modeliavimų.

„Viena iš artimesnių mums – Vokietija, modeliavimas atliktas dar vasarą, kurio metu analizuota visa pavasarinė banga. Jis rodo, kad socialinių kontaktų atnaujinimas naujų atvejų skaičių padidina 108–150 proc. Kitas pagal poveikį yra edukacinių institucijų atidarymas, jis naujų atvejų skaičių padidina nuo 34–46 proc. Tiesa, čia nėra išskiriama, kurios mokyklos yra atidaromos.

REKLAMA

Toliau – mažmeninė prekyba, čia skaičiai svyruoja nuo 25–33 proc. atvejų, vėliau – smulkusis verslas – 14–18 proc. Taigi reikia tai turėti omenyje“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie vakcinavimo įtaką viruso plitimo valdymui V. Kasiulevičius nurodė, kad ji pradedama pastebėti viršijus 20 proc.

„Daugiausiai modeliavimų atlikta su minimaliu 25 proc., kas apimtų 70 tūkst.  populiacijos, vakcinavimu, ir tai beveik 2 kartus sumažina naujų atvejų plitimą“, – sakė jis.

L. Griškevičius savo ruožtu pažymėjo, kad labai svarbu per 1 ketvirtį valstybei suplanuoti vakcinuoti 500 tūkst. žmonių.

„Jei nebus vakcinos, kitas dalykas, bet pasiruošimo prasme, jei gausime pirmas vakcinas, reikia būti pasiruošus bent pirmajai dozei – kas vakcinuoja, turėti aiškius žmonių sąrašus, kaip juos iš anksto pasikviesti“, – pridūrė jis.

Riboti judėjimą į masinės traukos objektus

Gydytojas pažymėjo, kad didžiausią įtaką viruso plitimui turi socialiniai, t. y. namų ūkių, kontaktai. 

„Ir judėjimo apribojimas iš esmės skirtas išvengti nereikalingų kontaktų, kurie gali sukelti rizikas. Taigi reiktų vertinti tai, kad didžiausia rizika kyla savaitgaliais. Ir žiedinių savivaldybių problema yra opi daugeliui žmonių, kurie gyvena aplink didžiuosius miestus. (...) 

Tą problemą reiktų spręsti ir tas judėjimas turėtų būti atlaisvintas bent darbo dienomis. Judėjimas į tokias vietas, kurios susijusios su rekreacija, pramogomis, jis turėtų būti ribojamas, bet turėtų būti sudaromos sąlygos žmonėms praleisti laiką gamtoje, bet vengti masinių judėjimų į tam tikrus masinius traukos objektus“, – aiškino V. Kasiulevičius. 

LSMU prof. Ramunė Kalėdienė palaikė idėja nuo vasario atlaisvinti judėjimą žiedinėse savivaldybėse, tačiau tarp kitų savivaldybių dar palikti. Savo ruožtu šioje vietoje LSMU profesorius, mokslininkas Mindaugas Stankūnas atkreipė dėmesį, kad jei ne plintančios mutavusio viruso atmainos, tokį ribojimą tikrai būtų galima atleisti, tačiau dėl minėtųjų aplinkybių šiuo metu kol kas ragintų susilaikyti.

REKLAMA

Portalas tv3.lt primena, kad profesorius aiškinęs, jog karantinas mažiausiai turėtų tęstis iki balandžio vidurio.

Įvertinęs dabartinę pandeminę situaciją Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis akcentavo, kad jau labai netoli tie skaičiai, kada situacija jau būtų kontroliuojama, tačiau šiuo metu svarbu per daug nesulėtinti kritimo tempo.

Specialisto atlikta analizė rodo, kad 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų šiuo metu yra 890 atvejų, o naujų paros atvejų vidurkis siekia 1400. Tuo metu teigiamų testų procentas siekia 12,7 proc. 

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 476 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 21 žmogus, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.


Rašyti komentarą...
A
As
2021-01-18 17:43:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skaitau ir girdžiu kiekviena diena, šių dienų vyriausybės nesamones keliamas į viršų. Ir vis panastau, kas nutiko Lietuvos žmonėms, kurie prieš 30metų kovojo dėl laisvės, o dabar leidžiasi gniuždomi, leidžia įstatymus kurti kurie protu nesuvokiami, leidžia vyriausybei tuštinti mūsų kišenes. Kada mes visi susiimsime ir stosime ginti taup pat savo teisių, didesnių atlyginimų, seimo vertimo ir normalaus susikurimo prašysime. Kada mes išsireikalausim pagarbos iš ale už mus ne vyriausybėje sėdinčių žeminimą. Kada juos paklupdysim, taip kaip jie mus klupdo į vargą, alkį. Kada Lietuvos piliečiai pradės kovoti už realias savo teises?
Atsakyti
-8

T
Tomas
2021-01-18 17:46:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai geriausia iki metų galo būtų. Tai 100 procentų visus po to į durnyna tiesiu taikymu.
Atsakyti
-6

e
ei
2021-01-18 17:43:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
kad jiems ko greiciau ateitu kas tik blogiause
Atsakyti
-8

SKAITYTI KOMENTARUS (31)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų