Dvi su Rusija besiribojančios šalys paskelbė ketinančios pasitraukti iš Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti tokias minas, ir pareigūnai teigė, kad gamyba galės būti pradėta, kai bus baigtas šešių mėnesių pasitraukimo procesas.
Trys kitos NATO ir Europos Sąjungos valstybės – Lenkija, Latvija ir Estija – taip pat pasitraukia iš sutarties, savo sprendimą motyvuodamos kylančia Rusijos puolimo grėsme, rašo „Reuters“.
Šios trys šalys nepaskelbė planų pradėti gaminti priešpėstines minas, tačiau Lenkijos ir Latvijos pareigūnai nurodė, kad prireikus galėtų greitai pradėti gamybą, o Estija tai laiko galimu variantu ateityje.
Ukraina taip pat paskelbė, kad pasitraukia iš 1997 m. Otavos sutarties, kad galėtų geriau apsiginti nuo Rusijos. Abi pusės kaltina viena kitą priešpėstinių minų naudojimu karo metu.
Rusija kelia grėsmę NATO
Suomijos ir Lietuvos veiksmai, kuriais siekiama pradėti tokių minų gamybą, pabrėžia didėjantį susirūpinimą Europoje, kad Rusijos karinės ambicijos gali peržengti Ukrainos sienas ir V. Putinas gali mėginti pulti NATO.
„Mes ketiname išleisti šimtus milijonų eurų prieš tankus skirtoms minoms, taip pat ir priešpėstinėms minoms. Tai bus nemaža suma“, – sakė Lietuvos Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa naujienų agentūrai „Reuters“.
Pasak jo, bus užsakyta daugiau nei dešimtys tūkstančių priešpėstinių minų.
„Vienas iš šaltinių bus mūsų nacionalinė pramonė. Mūsų pramonė gali jas [minas] gaminti“, – „Reuters“ sakė K. Aleksa.
Lietuva turi 274 km sieną su Rusija ir 679 km sieną su Baltarusija, artima Rusijos sąjungininke.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) vyriausiasis patarėjas Vincas Jurgutis sakė, kad pradėjus gamybą, Lietuva galės tiekti minėtas minas ir kitoms šalims, įskaitant Ukrainą.
„Pareiga remti Ukrainą“
Suomija turi 1 340 km ilgio sieną su Rusija, tai yra daugiau, nei bet kurios kitos NATO valstybės.
„Siekdama užtikrinti tiekimo saugumą, Suomija privalo turėti savo (minų) gamybą, – „Reuters“ sakė Suomijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Heikki Autto. – Tai labai veiksminga ir ekonomiška ginklų sistema.“
Suomija taip pat galėtų tiekti minas Ukrainai, sakė jis.
„Remti Ukrainą yra ne tik teisinga ir mūsų pareiga, bet ir svarbu Suomijos saugumui“, – sakė H. Autto.
Paklaustas apie Suomijos pasitraukimą iš Otavos konverncijos, Rusijos ambasadorius Helsinkyje balandžio mėn. sakė, kad šis sprendimas kelia pavojų tik Suomijos gyventojams, nes kariuomenė planuoja minuoti tik Suomijos teritoriją.
Priešpėstinės minos susilaukia daug kritikos
Priešpėstinės minos sprogsta, kai susiduria su kontaktu. Daugelis jų dar ilgai lieka žemėje po konflikto pabaigos.
Prieš minas kovojantys aktyvistai kritikuoja Otavos konvenciją paliekančias šalis ir teigia, kad priešpėstinių minų gamybos atnaujinimas gali būti brangus ir užtrukti ilgą laiką, kol bus visiškai įdiegtas.
Penkios NATO šalys, planuojančios pasitraukti iš Otavos sutarties, teigia, kad taikos metu minų laukų nekurs, bet minas saugos, kad galėtų jas greitai panaudoti, jei pajustų grėsmę.
Pavyzdžiui, Lenkijos Vyriausybės šaltinis naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Lenkija nustatė zonas, kurias, kilus pavojui, būtų galima per kelias dienas užminuoti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
