Ragina leisti sustiprinamąjį COVID-19 skiepą skirti ir anksčiau nei po 6 mėnesių

Paskelbus apie visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19 Lietuvoje startą profesorius Julius Kalibatas siūlo leisti šeimos gydytojams spręsti, kada ir kurį asmenį, atsižvelgiant į visas medicinines indikacijas, nustatytus antikūnų titrus, skiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze, nebūtinai laukiant 6 mėnesius.

Gydytojas teigė, kad kiekvieno žmogaus imuninė sistema yra skirtinga, tad kaip ir ne kiekvienas skubės pasiskiepyti sustiprinamąja skiepo doze praėjus 6 mėnesiams, taip tokia galimybė turėtų būti suteikta ir po 3 ar 4 mėnesių.

Plačiau apie tai – Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. J. Kalibato komentare.

Vienas matas visiems netinka

Kažkada graikų mitologijoje buvo aprašytas milžinas plėšikas Prokrustas, kuris visus keliautojus prievarta guldydavo į lovą. Jei žmogus pagal lovos parametrus būdavo per ilgas, jam kojas patrumpindavo, o per trumpam – ištempdavo. Atrodo, kad tai, kas buvo aprašyta gilioje senovėje, idealiai tinka ir dabarčiai. 

Vis daugiau šeimos gydytojų susiduria su atvejais, kada labai sunku paaiškinti savo pacientams, kurie savarankiškai už savo pinigus tyrę antikūnų titrus ir pamatę, kad, praėjus 3 ar 4 mėnesiams po antro vakcinos skiepo, titrai žemi ar net arti nulio, negali gauti sustiprinančio skiepo, nes, matote, būtinai reikia išlaukti 6 mėnesius.  

Nuleidę galvas, gydytojai aiškina, kad buvo priimtas toks politinis sprendimas. Pasirodo, Prokrusto lovos fenomenas gyvas ir atsikartoja, ir jo vykdytojais tampa kai kurie mūsų politikai. Juk visi labai gerai žinome, kad farmacinių kompanijų, per rekordiškai trumpą laiką sukūrusių iRNR vakcinas nuo SARS-CoV-2, rekomendacija skiepyti sustiprinamąja trečiąja doze, praėjus 6 mėnesiams po antro skiepo viso labo yra tik rekomendacija, kurios pagrįstumą dar reikės įrodyti. 

Ar tikrai dvi dozės vakcinos pilnai apsaugo 6 mėnesiams?

Ar tikrai dvi dozės vakcinos mus pilnai 6 mėnesiams apsaugo nuo naujo užsikrėtimo koronavirusu. Bet kuris save gerbiantis mokslininkas atsakys, kad tikrai ne, bet patvirtins, kad tikrai dešimteriopai sumažina užsikrėtimo tikimybę, apsaugo nuo sunkių klinikinių koronavirusinės infekcijos formų ir nuo mirties. JAV mokslininkai, atlikę išsamius tyrimus nustatė, kad iš grupės asmenų po pilnos vakcinacijos (dviejų skiepų), vis dėto, užsikrėtusių (matomai, dėl nusilpusios imuninės sistemos) koronavirusine infekcija tik vienas procentas patenka į reanimacines palatas. Atrodo, tikrai džiuginantys rezultatai. 

Bet, pasirodo, kai kurie Lietuvos žmonės tikrai nenori tapti tuo vienu procentu, rūpinasi savo sveikata ir nori gauti sustiprinančią vakcinos dozę, jei jų antikūnų titrai žemi. Bet politinė Prokrusto lova to neleidžia – deja, 1 ar 2 mėnesių trūksta iki nustatyto standarto. Ir tuoj pat pasigirsta mūsų jaunųjų ekspertų aiškinimai, kad, jei antikūnų titrai ir nuliniai, bet mus pilnai apsaugos imuninės sistemos atminties ląstelės. Gal būt, jei žmogus jaunas ir imuninė sistema taip pat pačiame žydėjime. Bet ką pasakyti 70 metų piliečiui. 

REKLAMA

Aš, kaip mokslininkas, dešimt metų aktyviai tyręs žmogaus imuninę sistemą, galėčiau tik palinguoti galva – žmogau, tavo imuninė sistema jau tikrai nužydėjo, bet tikrai palaikau norą, nelaukiant 6 mėnesių skiepytis trečia vakcinos doze, kuri padidins antikūnų titrą dešimteriopai ir dešimteriopai sumažins tikimybę tapti tuo vienu procentu reanimacinėje palatoje.

Imuninė sistema reaguoja skirtingai

Žmonių imuninės sistemos gali labai įvairiai reaguoti į skiepus. Juk turime daug atvejų, kada praktiškai sveiki medikai jau kelis kartus persirgo sunkia koronavirusinės infekcijos forma. Atrodytų, kad, kuo sunkesnė ligos forma, tuo stipresnis imunitetas turėtų susidaryti. Deja, praktikoje kai kurios taisyklės ne visuomet pasitvirtina. Persirgimas kovidine infekcija ne visuomet sukuria tvirtą imunitetą. Skiepams jokios kitos alternatyvos nėra. 

Bet tikrai nesmerkiu tų Lietuvos šeimos gydytojų, kurie tikrai mano, kad mes veltui švaistome pinigus antivakserių įtikinėjimams skiepytis. Juk dalis tų, kurie atsisako skiepytis, senai gyvena kitoje informacinėje-ideologinėje erdvėje ir sutiktų skiepytis tik „Sputnik-V“, kiti bijo su vakcinomis įvedamų mikroschemų, kiti – velnių. Gal, vis dėlto, daugiau orientuokimės į tuos, kurie nenori užsikrėsti ir sirgti. Kodėl mes nenustatinėjame asmenims, kurie priklauso rizikos grupėms, antikūnų titrų. Juk tikrai, turėdami pilną vaizdą, kaip imuninė sistema sureagavo į skiepus, galėtume laiku pradėti revakcinaciją, tuo pačiu ženkliai sumažintume užsikrėtusių, susirgusių bei mirusių skaičius. Bent jau prieš skirdami trečią skiepą pabandykime tai padaryti. Ateičiai tai turės neįkainuojamą naudą. Galbūt, kai kam bus galima pavėlinti skiepų grafikus.

Jau dabar žinau ne vieną mediką, kuris atsisakė vakcinuotis, praėjus 6 mėnesiams po antro skiepo, nes antikūnų titrai buvo labai aušti. Labai nesinorėtų, kad į grynai medicininius dalykus per daug kištųsi politikai. Gerai prisimename, kad dar neseniai vienas politikas bandė nurodinėti gydytojams kaip ir kokiais vaistais gydyti ir kuo tas pasibaigė. Gal leiskite šeimos gydytojams spręsti, kada ir kurį asmenį, atsižvelgiant į visas medicinines indikacijas, nustatytus antikūnų titrus, skiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze.


Rašyti komentarą...
M
Mokekite daktarams po
2021-10-15 16:48:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
15, tai ir sekancia diena suleis. Beje, 3-ios dozes rekomendacijose parasyta: ‘nera klinikiniu irodymu, kad padidinus antikuniu kieki, padideja apsauga nuo Covid-19’. Gaunasi, kad leidziames 3-ia doze, tik malonumui del antikuniu kiekio
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų