Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius antradienį spaudos konferencijoje pareiškė siekį pakeisti visuomenės požiūrį į ministerijos finansavimą, atkreipė dėmesį į krašto apsaugos sistemos finansavimo problemas, aptarė kariuomenės ir visuomenės ryšį.
Ministrė sakė sieksianti pakeisti žmonių nuomonę, kad Lietuvos kariuomenė yra viena geriausiai finansuojamų sričių.
"Apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomenė yra antroje vietoje pagal žmonių nuomonę, jog kariuomenė finansuojama geriausiai. Stipriai sukosi propagandinė mašina, buvo įkalta į žmonių galvas keista nuostata apie 2 proc. nuo BVP, matyt, tai dar nuo NATO stojimo laikų ir daug labai šventai tiki, kad tie 2 proc. yra gaunami, krašto apsaugos sistema juos turi ir mėgaujasi dideliais pinigais", - sakė R. Juknevičienė.
Pasak jos, gynybai skiriama pinigų mažiau negu socialinėms išmokoms, ekonomikai, švietimui, sveikatos apsaugai, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, valstybės tarnautojų atlyginimams.
Skirti 2 proc. BVP krašto apsaugai nėra teisinis įsipareigojimas, tai visuotinis NATO šalių susitarimas.
R. Juknevičienė sakė, kad jos svajonė - krašto apsaugai gauti bent vieną procentą BVP. Iš 2010 m. biudžeto KAM gauna 0,91 proc. Ministrės teigimu, ministerija gali nebeatlikti funkcijų, kurios numatytos Konstitucijos ir įstatymų, kurios skirtos NATO valstybei dalyvaujant tarptautinėse misijose ir būti pasirengus priimti ginti kraštą bent tiek, kad Lietuva galėtų priimti partnerių paramą, jeigu to prireiktų.
"Aš nežinau, ką reikštų tokios mažos NATO valstybės kaip Lietuva atsisakymas dalyvauti Afganistane. Manau, kad tai būtų tam tikra politinė katastrofa, nes būtų peržiūrėti ir NATO įsipareigojimai mums.
Man didelis galvos skausmas yra personalo išlaidos. Šiandien, su tokiu finansavimu, jeigu nemažinsim kariuomenės, o būtų širdies skausmas tai daryti, dalis karių gaus atlyginimą, bet nebus treniruojami. Tą mes vadinam koviniu rengimu. Šiemet mes dar galėjom bent minimaliai išlaikyti tokį lygį, koks buvo anksčiau, todėl, kad buvo sutaupyta kuro ir šovinių iš praėjusių metų rezervų. Kitais metais mes jau turėsim pirkti", - sakė ministrė.
Jos teigimu, mes jau nebeturim gynybos atašė. Viską susigrąžinom į Vilnių, kad išlaikytumėm gyvybiškai svarbias funkcijas. Nebėra ką mažint", - kalbėjo R. Juknevičienė.
Ministrė ir kariuomenės vadas Lietuvos kariuomenę lygino su Suomijos.
"Praėjusią savaitę buvau Suomijoje ir grįžau su pavydo jausmu. Suomija nėra NATO narė, bet jie yra pasirengę ginti savo kraštą. Tam jie turi paruoštą rezervą, kuris su dideliu noru eina atlikti tos pareigos - tarnauti šauktiniais Suomijos kariuomenėje. Beje, tokia pati tendencija yra Estijoje. Estija pasirinko visai kitą kelią negu Lietuva ir, išlaikydama šauktinių kariuomenę, vysto tą ryšį tarp kariuomenės ir visuomenės. Jų jaunimas turi norą eiti ir tarnauti savo kariuomenėje", - pasakojo R. Juknevičienė.
A. Pocius teigė, kad Lietuvos interesas yra turėti nuolat atnaujinamą mobilizacinį rezervą.
"Lietuvos interesas - turėti gerai aprūpintą, parengtą kariuomenę ir mobilizacinį rezervą. Kadangi vyrai su amžium išeina į misiją, nesant mobilizacinio rezervo silpsta tautos valia gintis. Tautos valia gintis ir buvo ta priežastis, kodėl suomiai 1939-1940 m. Žiemos kare tada išliko kaip valstybė, nors ir su tam tikrais įsipareigojimais Sovietų Sąjungai, bet išliko. Lietuvos likimas buvo šiek tiek kitoks, kadangi nebuvo pademonstruota ta valia. Tas ryšys tarp visuomenės ir kariuomenės turi būti išlaikytas", - sakė A.Pocius.
