„Esu iš verslininkų, kurie veiklą pradėjo nuo nulio. Labai gerai atsimenu pradinį kapitalą – tai buvo 60 JAV dolerių“, – pasakojo Robertas Dargis, vienos didžiausių šiandien Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros ir statybų įmonių grupės „Eika“ vadovas.
Beveik prieš 18 metų gimusi įmonė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą, o jos vardas tapęs savotišku kokybės ženklu. Pačiame krizės įkarštyje, kai daugelis statybų sektoriaus atstovų stabdė veiką, reorganizavo įmones, UAB „Eika“ ėmė teikti visą nekilnojamojo turto plėtros paslaugų paketą. Besikalbant R. Dargis užsiminė ir apie plėtros į Skandinaviją planus.
Sėkmės garantas – kokybė
1992 metais, kurdamas įmonę, R. Dargis pirmiausia rinkai pasiūlė statybines paslaugas. „Vėliau vystėmės, augo statybos darbai, pradėjome prekiauti statybinėmis medžiagomis, jas vežti iš užsienio. Vienu metu, 1995 -aisiais, atstovavome gal 34 užsienio kompanijoms. Nuo 2002 metų susikoncentravome tik į plėtrą. Per krizę, aišku, susitraukėme, bet nežlugome. Ir štai vėl augame. Dvejus metus dirbome nuostolingai, bet jau regime geras perspektyvas“, – trumpai prabėgusius metus apžvelgė pašnekovas.
Statybų pramonę jis pasirinko neatsitiktinai. Baigęs tuometinį statybos institutą, R. Dargis praktikos įgijo Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, o vėliau, pakeitęs kelias darbovietes, ėmėsi savo verslo.
Kalbėdamas apie finansinę krizę, nepraėjusią be pasekmių statybos sektoriui, „Eikos“ vadovas atskleidė, kad įmonės sėkmės garantu tapo užsibrėžtas tikslas kurti kokybiškus dalykus. „Turime gerą vardą ir čia – Vilniuje, ir Klaipėdoje. Vienas geriausių vertinimų mums, kad „Eika“ yra patikima kompanija. Mūsų niekas nevadino pigiais, niekada nestatėme pigiausių butų, bet visada dirbome patikimai, – pabrėžė R. Dargis. – Žinoma, bėdų turime ir mes, pavyzdžiui, nekokybiški rangovų darbai. Dalis rangovų per krizę bankrutavo, bet mes nevengiame atsakomybės. Tai vadinu mūsų sėkmės laidu.“
Milijonais veiklos nežymi
Uždirbtų pinigų UAB „Eika“ vadovas neskaičiavo ir plėtros milijonų vėliavėlėmis nežymėjo. „Niekada nekėliau sau piniginių tikslų, visą laiką galvojau, ką galima sukurti, ką galima parduoti gero ir naudingo žmogui, tai mane visą laiką vertė judėti į priekį“, – prisipažino pašnekovas.
Šia dvasia jis auklėja ir tris savo atžalas. Anot R. Dargio, pinigų besivaikantys žmonės nieko naudingo gyvenime nenuveikia, o galvojant apie tai, ką gero galima sukurti žmonėms, kaip parduoti tinkamą ir vertingą produktą, pinigai ateina savaime. „Kiek vaikščiojau po kapines, niekur nemačiau antkapio su užrašu „čia ilsisi tas ir tas, uždirbęs 200 milijonų“. Atėjęs prie žmogaus kapo bandai prisiminti, kas ir koks jis buvo, bet negalvoji, kiek pinigų uždirbo, kokį verslą plėtojo. Žmogų atsimena pagal tai, ką jis davė visuomenei“, – atskleidė savo požiūrį verslininkas.
Dalijasi patirtimi
R. Dargį galima vadinti aktyviu visuomenės nariu. Jis – Pilietinės atsakomybės fondo valdybos narys, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, jaunimo verslumo skatinimo projekto „Verslauk“ ir tarptautinio festivalio „Vilius Jazz“ rėmėjas. „Žmogus turi būti pilietiškas, visuomeniškas. Nepalankiai vertinu žmones, kurie koncentruojasi tik į verslą“, – atvirai kalbėjo verslininkas.
Pinigai, pasak R. Dargio, įdomūs, kol patenkinami poreikiai, o vėliau žmogus turi augti dvasiškai. „Tada norisi atsigręžti į žmogų, ir taip tampa vienu svarbiausių dalykų. Gali perduoti patirtį jaunimui remdamasis savo, kolegų pavyzdžiais. Tuomet jauni žmonės gali greičiau išsikelti tikslų, matyti ateities galimybes“, – sakė verslininkas.
Jis prisipažino, kad kviečiamas į jaunimo verslo klubus, universitetus pasikalbėti su studentais, pradedančiais verslininkais visuomet noriai sutinka ir tam negaili laiko.
Liūdnos perspektyvos
Klausimas, ar šių laikų jaunieji verslininkai yra panašūs į jį patį kadaise, R. Dargį privertė nusišypsoti. Anot jo, nieko pastovaus gyvenime nėra, viskas keičiasi, išlieka tik tam tikros vertybės. „Tai, kas vyksta dabar valstybėje, pavadinčiau degradavimu, o ne valstybės kūrimu. Vertybių stygius verčia blaškytis, todėl jaunimas pradeda mąstyti, kad gyvenama dėl pinigų, kad svarbu tik jų uždirbti, – svarstė jis. – Tačiau taip yra tik tol, kol vyksta pirminis kaupimas, vėliau žmogus auga ir grįžta prie fundamentalių vertybių.“
Pasak verslininko, per 20 nepriklausomybės metų visuomenė vis dar klaidžioja. „Vakarų demokratija laikosi ant trijų banginių: atsakingo už save žmogaus, stiprios bendruomenės ir stiprios savivaldos. Lietuvoje net rinkimai rodo, kad žmonės vis dar laukia, kol kas nors jais pasirūpins, nesuvokdami, kad to nebus niekada, savivaldai primetami darbai nepaliekant laisvių ar galimybių. Apie tai reikia daug kalbėti“, – sakė jis.
Vertindamas dabartinės Vyriausybės darbą, R. Dargis buvo lakoniškas. Pasak jo, yra daugiau kalbų nei darbų. Pozityviai jis įvertino premjero Andriaus Kubiliaus keliones į užsienį ir raginimą investuoti į Lietuvą, taip pat paviešintą valstybės turto valdymo problemą. Vis dėlto ne vieną dalyką verslininkas vertinama neigiamai. „Vienas iš klausimų – valstybės valdymas. Visos Saulėtekio, Saulėlydžio iniciatyvos nieko nepadarė. Tik kalbomis liko socialinio draudimo ir sveikatos apsaugos problemų sprendimas. Kai jauni žmonės emigruoja, visuomenė sparčiai sensta, didėja išlaidos medicinos reikmėms, valstybės perspektyva be galo sudėtinga ir abejotina“, – tvirtino R. Dargis.
Nelaimės zona
Kol kas šviesios ateities R. Dargis nemato ir nekilnojamojo turto (NT), statybų sektoriuose. „Nors ekonomika auga, mokesčių mokėtų skaičius mažėja ir skirtumas tarp tų, kurie uždirba daug ir kurie uždirba mažai arba visai neuždirba, didėja. Manau, kad tai bus mums tam tikri stabdžiai plėtojantis“, – prognozavo verslininkas.
Anot jo, kalbėti apie NT rinkos judėjimą, šiokį tokį atsigavimą galima tik didesniuose Lietuvos centruose – Vilniuje, Klaipėdoje ir dar šiek tiek Kaune. Sakyti, kad atsigauna regionai, deja, negalima. „NT kainos stabilizavosi ir pradėjo šiek tiek augti tik didžiuosiuose centruose, visuose kituose regionuose dėl didėjančios emigracijos, didėjančios būsto pasiūlos, mažo pirkėjų skaičiaus kainos toliau krinta. Žmonės nori gyventi ten, kur yra ką veikti, todėl nelaimės zona tapo vos ne visa Lietuva“, – aiškino R. Dargis.
Pasak verslininko, statybininkams krizė buvo pragaištinga: dalis bendrovių bankrutavo, dalis restruktūrizuojamos. „Eika“ krizę išgyveno diversifikuodama veiklą. „Gerais metais uždirbtus pinigus investavome į įvairius projektus, susijusius su NT – tai biurų pastatai, parduotuvės, sandėliai. Nors ir sumažėjęs, pinigų srautas iš nuomojamų objektų leido išgyventi krizę, mokėti palūkanas bankams ir atlaikyti didžiulį kritimą. Jei to nebūtume turėję, būtume bankrutavę“, – teigė pašnekovas.
Po porą metų trukusios nuostolingos veiklos šiandien bendrovės vadovas jau kalba apie plėtrą į užsienį. Tiesa, ne į Rytus, kaip daugelis kitų kompanijų, o į Vakarus, konkrečiai – į Skandinaviją. „Ten aiški sistema, auga ekonomika, greitai galima gauti leidimus ir reikamus atsakymus. Įgyvendiname vieną projektą Švedijoje, o jei jis pavyks, galbūt statysime ten ir daugiau“, – nedaugžodžiavo R. Dargis.
Kitoks miesto veidas
Vienas daugiausiai pagyrų sulaukusių „Eikos“ projektų – NT kompleksas „Santariškių namai“ Vilniuje. Galima drąsiai sakyti, kad šio projekto idėja atskleidžia R. Dargio požiūrį į daugelį dalykų. „Tai idėja, nešiota dvejus trejus metus. Norėjome formuoti kitokį miesto veidą, nes didžiuliai daugiaaukščiai neskatina žmonių bendrystės, jie beveidžiai. Todėl į statybą pažiūrėjome truputėlį kitaip“, – pasakojo jis.
Anot R. Dargio, nedideliuose namuose gyvenantys žmonės nevalingai susipažįsta su kaimynais, nes jų nėra daug. Toks mastelis verčia gyventojus spręsti bendras problemas. Gyvenant didžiuliuose daugiaaukščiuose, kur atsakomybė prasideda tik ties savo buto durimis, to labai trūksta. „Ten gyvensiantiems žmonėms mes siekėme sukurti kitokios kokybės gyvenimą. Norėjome, kad kaimynai pažintų vieni kitus, kad kurtų sau gerą gyvenamąją aplinką“, – aiškino verslininkas.
Jis tvirtino, kad dažnai žmonės Lietuvoje nesupranta bendrystės. „Butas gali būti išpuošta briliantais, o laiptinėje žmogus šiukšlės nepakelia. Todėl dažnai sakau, kad valstybės kūrimas prasideda nuo laiptinės susitvarkymo“, – aiškino verslininkas.
Valdyti įmonę – kaip buriuoti
R. Dargis yra ir Lietuvos būriuotojų sąjungos prezidentas. Ne viename interviu verslininkas neslėpė, kad buriavimas jam – aistra. „Dažniausiai, kai ištirpsta ledai, kai jau gali plaukti, bandau darbus susidėlioti taip, kad turėčiau kokį ilgąjį savaitgalį, ir plaukiu. Man buriavimas – žmogaus pilnatvės išraiška“, – sakė pašnekovas.
Plaukti į jūrą laivu – didelis iššūkis. Anot pašnekovo, lietuviai nuo seno vengia vandens, tautosakoje jie – artojai, kariai, bet ne jūreiviai. „Kai išeini į vandenį, turi išmanyti patį laivą, nes vanduo – didžiulė stichija. Kol nesi jos patyręs, atrodo, vandenėlis, bet kai pamatai šimtatūkstantinėmis tonomis krintančias bangas, tada viskas kitaip. Turi žinoti vietą, kur esi, kiek yra uolų, seklumų, kliūčių. Turi žinoti, kur plauksi, vertinti meteorologines sąlygas, kaip reikės keisti bures, kokie vėjai pūs, kokiuose uostuose stosi. Pasislėpti po mamos sijonu ar kam nors paskambinti, kad nuramintų jūrą, nepavyks, turi pats su viskuo susidoroti. Tai formuoja žmogų“, – užsidegęs pasakojo R. Dargis.
Buriavimas, anot jo, panašus į įmonės valdymą. „Valdydamas įmonę taip pat supranti, kad už tavęs nieko nėra. Kitaip sakant, paskutinis atsakymas yra tavo. Ir turi priimti tokius sprendimus, kurie būtų naudingiausi“, – apibūdino jis.
CV: Robertas Dargis
1960 m. gimė Rusijoje, Irkutsko srityje.
1978–1983 m. studijavo VISI Miestų statybos fakultete.
2000–2001 m. dirbo LR Vyriausybės kancleriu.
2003 m. apdovanotas Lietuvos prezidento ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi.
2006 m. tapo projekto „Nacionalinė pažangos premija“ komiteto nariu.
FAKTAI:
UAB „Eika“ įkurta 1992 m.
2009 m. UAB „Eika“ ėmė teikti visą nekilnojamo turto plėtros paslaugų paketą.
2010 m. UAB „Eika“ pardavė 112 naujų butų.
2010 m. tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ „Eiką“ pripažino geriausia NT plėtros bei gyvenamojo būsto plėtros įmone Lietuvoje. Bendrovė šį įvertinimą pelnė trečiąkart.
2009 m. mažaaukščių namų gyvenvietė „Santariškių namai“ išrinkti geriausiu gyvenamųjų namų projektu Lietuvoje.
